Mėgstame keliauti

Nepamirštama kelionė

      2023 m. gruodžio 8–10 dienomis 33 2–4-ųjų klasių mokinių grupė išvyko apsilankyti kalėdinėse Lenkijos ir Vokietijos sostinėse, pasisemti įspūdžių, pasigardžiuoti kalėdiniais meduoliais šių sostinių kalėdiniuose miesteliuose. Pirmas sustojimas – Kalėdoms pasipuošusioje Varšuvoje. Įspūdingai atrodančios kalėdinės eglės prie Karalių rūmų ir Turgaus aikštėje, grojantys Šopeno suoleliai, lydintys keliautojus per Karališkąjį Traktą, Įspūdingos bažnyčios, paminklas vaikų pamėgtai rašytojai Marijai Konopnickai, Mažajam Varšuvos Gynėjui ir daugelis kitų įdomių vietų. O kur dar garsieji meduoliai… Prisivaikščioję ir paragavę mugės gardumynų, traukėm į nakvynės vietą Vokietijos Lenkijos pasienyje.

      Kitą dieną – įspūdingasis rimtas Berlynas, neįprastai pasipuošęs didžiajai metų šventei. Pirmiausia pagerbėm Holokausto aukas, aplankėme joms skirtą paminklų kompleksą, praėjome pro Brandenburgo vartus, pamatėm garsiąją Berlyno sieną ir Rytų bei Vakarų Berlyno muges. Vakare pilni įspūdžių grįžome į viešbutį, o ryte – vėl į kelią – šįsyk namo. Nuotraukose ir atminty liko neišdildomi kelionės įspūdžiai.

Mokyt. J. Petkevičienė, 2023 m. gruodžio 11 d.

 

Kelionė į Berlyną

      2022 m. gruodžio 2-4 dienomis gausi (40) mūsų gimnazijos vyresnių – trečiokų ir ketvirtokų – klasių grupė lankėsi Lenkijos ir Vokietijos sostinių kalėdiniuose miesteliuose. Pasivaikščioję po Varšuvos senamiestį, vykome į Lenkijos ir Vokietijos pasienį, kur pernakvoję nuvykome ieškoti įspūdžių Vokietijos sostinėje. Buvusiame Rytų Berlyne aplankėme memorialą Holokausto aukoms atminiti, pasigrožėjome papuošta eglute prie Brandenburgo vartų, praėjome Unter den Linden alėja, kur prie Rusijos ambasados pastebėjome išmaniai sudėliotą gatvės mozaiką, žyminčią ukrainiečių skerdynes su atitinkamais simboliais Bučioje, Mariupolyje ir kitas Ukrainos improvizuotame žemėlapyje, matėme Nežinomo kareivio atminimo vietą, Humboldto universitetą, Berlyno televizijos bokštą, lankėmės Kalėdų Miestelyje – nepabijoję aukščio sukomės apžvalgos ratu. Apsilankymas Reichstage paliko neišdildomą įspūdį. Po to užsukome į Vakarinę Berlyno dalį dar vienu miesteliu pasigrožėti, paragauti gardumynų. Kupini įspūdžių grįžome namo.

Keliautojai, 2022 m. gruodžio 5 d.

 

Kelionė į pamarį

      Paskutinį rugsėjo penktadienį nemaža grupė antrokų ir trečiokų iškeliavome į Mažąją Lietuvą. Keliaudami vaizdingomis Nemuno pakrantėmis, grožėjomės Panemunės pilimis ir piliakalniais. Aplankėme Jurbarką, Raudonės pilį su įspūdingu parku. Smalininkuose mus pasitiko pasienio viršininkas Fricas ir jo pagalbininkas gražuolis garbanius Enzys, kurie mus supažindino su šio miestelio istorija ir dar pavaišino kavute bei pyragu. Važiuodami toliau aplankėme dramaturgo, publicisto, filosofo Vilhelmo Storosto (Vydūno) muziejų, kuriame gidė labai įdomiai pasakojo apie Vydūno gyvenimą ir nuopelnus. Vakare atvykome į Mingės kaimą, kur kaimynai vienas pas kitą plaukia valtimis.

      Kitą rytą sėdome į laivą ir plaukėme Mingės upe. Vaizdas plaukiant atrodė įspūdingai, be abejo, kiekvieną sužavėjo. Vėliau mūsų laukė Ventės ragas. Ten stebėjome, kaip yra žieduojami paukščiai. Toliau mūsų kelias vedė į Bitėnus, turėjome užduotį – pranešti uždraustas knygas pro žandarą. Mūsų laimei, jis buvo sukalbamas, tad pavyko lengvai prasmukti. Kelionės pabaigoje – Rambyno kalnas, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama ir matyti netgi Tilžės ir Ragainės miestų (tiesa, dabar šie miestai vadinasi kitaip) kaminai. Pilni įspūdžių pasukome namų link visą kelią dainuodami lietuviškas dainas. 

 Augustė S., 2b kl., 2022 m. spalio 2 d.

 

Kelionė į Suomijos sostinę

      2022 m. kovo 25–27 d. gausi (net 32) mūsų gimnazijos 2–4 klasių mokinių grupė lankėsi Helsinkyje. Pakeliui aplankėme Aukštutinį ir Žemutinį Taliną, vakare vykome į laivų terminalą ir naktį plaukėme į Helsinkį. Suomijos sostinė pasitiko mus kelių laipsnių temperatūra, sniego kruopomis ir jau pamirštomis pusnimis bei apledėjusiais takeliais suomių kompozitoriaus Jano Sibelijaus parke. Pasigrožėję parko skulptūromis, važiavome pamatyti uoloje esančios garsiosios Tempeliaukio bažnyčios. Po to grįžome į miesto centrą ir apžiūrėjome kitas Helsinkio įžymybes. Vakarop keltu grįžome į Taliną, kur po turiningos dienos nakvojome viešbutyje. Kitą dieną važiavome į Talino priemiestį Piritą. Apžiūrėjome olimpinį Sporto centrą, Piritos bažnyčią, paminklus keltui „Estonija“ ir Undinę, o vakare iškeliavome namo. Grįžome kupini įspūdžių, o planuose vėl laukia naujos kelionės.

Keliautojai, 2022 m. kovo 28 d

 

Keliavome į Estiją ir Švediją

      2021 metų spalio 21–23 dienomis nemaža mūsų gimnazijos mokinių grupė – iš viso 34 mokiniai ir jų mokytojos – lankėsi Švedijoje. Plaukėme įspūdingu keltu Baltic Qeen, pramogavome laive, išlipę Stokholme aplankėme miesto įkūrėjo Jarlo auksu spindintį paminklą, miesto Rotušę, kur teikiamos Nobelio premijos, Karalių rūmus, stebėjome karališkosios kariuomenės paradą ir lankėmės judriose miesto gatvėse. Kitą dieną, atvykę į Taliną, vingiavome pėsčiomis po Aukštutinį ir Žemutinį Taliną, grožėdamiesi jo siauromis gatvelėmis. Mūsų laukė ilgas kelias per Estiją ir Latviją namo. Kupini įspūdžių grįžom namo ir vėl ruošiamės planuoti kitas keliones.

Keliautojai, 2021 m. spalio 25 d.

 

Literatūrinis Kaunas

      Spalio 1 d. mes – grupė dvyliktokų ir keletas vienuoliktokų – kartu su mokytojomis A. Mikalkevičiene ir E. Mažeikiene vykome į Kauną. Rytą praleidome tyrinėdami literatūrinį Kauno senamiestį. Gidė papasakojo apie Kauno rotušę, aplankėme literatų altorių, Kauno ,,Vatikaną“ (Kauno kunigų seminariją), sužinojome daugiau apie vyskupo M. Valančiaus darbus Lietuvai, grožėjomės Kauno pilimi. Taip pat sužinojome ir apie Maironio, A. Baranausko gyvenimą Kaune, audringą A. Mickevičiaus jaunystę. Apsilankėme J. Tumo-Vaižganto namuose–muziejuje. Supratome, koks šviesus žmogus buvo J. Tumas-Vaižgantas. Rašytojo paprastumas, meilė paprastam žmogui atsispindi ir jo kūryboje. Po pietų apsilankėme Balio ir Vandos Sruogų namuose–muziejuje. Šiuose namuose buvo praleisti patys gražiausi kūrėjo Balio Sruogos gyvenimo metai. Namų aplinka leido lengviau suprasti šio rašytojo būdą, asmenybę: amžinas maištininkas, turintis savo nuomonę, ambicingas, mėgstantis teatrą. Nelengvas B. Sruogos gyvenimo kelias ir jo poelgiai sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais įkvėpė mus nepasiduoti, branginti tuos, kurie yra šalia.

      Džiaugiamės, jog galėjome keliauti po literatūrinį Kauną, sužinoti naujų dalykų apie iškilias Lietuvos asmenybes ir pasisemti idėjų naujiems ateities darbams.

Orinta Karklelytė, 4a kl., 2021 m. spalio 2 d.

Mokinių įspūdžiai

      Literatūrinė kelionė po Kauną neprailgo. Buvome supažindinti su Kauno senamiesčiu, miesto istorija bei rašytojų ir kitų visuomenės veikėjų gyvenimu ir veikla. Įsimintiniausi momentai – Juozo Tumo-Vaižganto bei Balio ir Vandos Sruogų manai–muziejai, kur išlaikyta autentika. Gidai siekė perteikti veikėjų dvasią, svarbiausia, kad mokslinis jų kalbų stilius buvo derinamas su meniškumu. Ši kelionė paliko stiprių ir nepamirštamų įspūdžių. (Gintaras Mackonis, 4b kl.)

      Muziejaus pasakojimas buvo įdomus, labai įtikinantis. Literatūrinis senamiestis įtraukė savo unikalumu ir senovės dvasia. Balio ir Vandos Sruogų muziejus sužavėjo savo paprastumu. Buvo pateikta daug įdomių, anksčiau nežinomų faktų. Visa kelionė buvo turininga. (Ignas Petrauskas, 4b kl.)

      Išvyka buvo gana įspūdinga. Literatūrinė ekskursija po Kauną leido pažvelgti į miestą iš kitos pusės. Vaižganto muziejus buvo įdomus, šiek tiek nuobodokas pasakojimas, tačiau pilnas informacijos. Sruogų muziejus buvo puikus, sužinojau tokių faktų, kurių būtų reikėję ieškoti labai ilgai ir pusės jų būčiau net neradusi. (Livija Šilinskaitė, 4b kl.)

 

Edukacinė ekskursija į LRT

      2020 m. sausio 13-ą dieną 2b ir 2c klasės lankėmės LRT radijuje ir televizijoje. Edukacinės išvykos metu lankėmės istorinėse pastato vietose, kurios mena Sausio 13-osios įvykius. Aplankėme LRT žinių eterį, kur yra filmuojama „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena“ ir kt. Taip pat aplankėme LRT muziejų, kuriame pamatėme patį mažiausią televizorių ir specialiai Sausio 13-ajai pagamintą atminimo lentą. Aplankėme LRT didžiausią studiją, kurioje darbuotojai ruošėsi filmuoti tiesioginį vakaro koncertą. Visos ekskursijos mums nedavė ramybės klausimas, ar mūsų gidas nėra  grupės „Antikvariniai kašpirovskio dantys“ narys. Ši prielaida vėliau buvo patvirtinta.

      AČIŪ gidui už išsamią ekskursiją ir LRT, kad ji yra atvira ekskursijoms, kurių metu galime pabūti istoriją menančiuose pastatuose.

Ugnė Riaubaitė, 2b klasė, 2020 m. sausio 13 d.

 

Pažintinė išvyka į Klaipėdą

      Lapkričio 15 d. 52 mokinių ir 5 mokytojų grupė išvykome į Klaipėdą. Pakeliui aplankėme Baublius – Dionizo Poškos istorijos muziejų. Gidė įdomiai papasakojo apie šio muziejaus atsiradimą ir sukauptus eksponatus. D. Poškos Baublys yra Šilalės rajone Bijotų kaime. Muziejų tūkstantamečio ąžuolo kamiene įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška. Kadangi aplinkui augo daug ąžuolų, tai vieną jų, jau džiūstantį, 1812 metais rašytojas D. Poška liepė nukirsti. Storiausios nuopjovos vidų, kad būtų lengviau tempti, išskaptavo ir nuritino į D. Poškos dvarą. Uždengęs šiaudiniu stogu, iškirtęs langus, įstatęs duris, rašytojas ąžuolo kamiene įsirengė kambarėlį, kurį pavadino Baubliu. Žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo giliose drevėse baubte baubė.

      Vėliau važiavome į Klaipėdą, papietavome senamiesčio kavinėje „Senojoje Hansoje“. Po to kėlėmės keltu į Kuršių Neriją ir vykome į Jūrų muziejų. Muziejaus rinkiniuose saugomi 60 062 eksponatai. Didžiausias rinkinys – jūrų faunos preparatai (moliuskų kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žuvys ir žinduoliai). Jame yra 19 787 vienetai. Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, raštijos, filatelijos eksponatų. Gyvų eksponatų – 957 gyvūnai. 15 val. Delfinariume stebėjome delfinų ir jūrų liūtų pasirodymą. Pavakare grožėjomės ramios jūros peizažu. Pilni įspūdžių 21 val. grįžome namo.

 Direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Būdienė, 2019 m. lapkričio 16 d.

 

Edukacinė išvyka į Mažąją Lietuvą

      Rūke paskendę rudens laukai ir tekanti saulė, Nemuno vingiai – vaizdai, kuriais gėrėjomės pakeliui į Rambyno kalną, Bitėnų kapines, Ventės ragą. Tačiau pamatėme žymiai daugiau. Bitėnai ir didysis Rambyno kalnas. Nuo jo atsiveria įspūdinga panorama. Dėl savo iškilios istorijos Rambyno kalnas apipintas legendomis ir padavimais. Šis kalnas tapo lietuvybės puoselėjimo simboliu. Nuo Rambyno kalno atsiveria įspūdingi Nemuno vingiai. Sielos ir dvasios ramybės čia ieškojome ir mes. Valandų valandas ant šio kalno gali medituoti, atlikti išpažintį sau, prisiekti meilę, kurti.

      Mes Kintų mietelyje. Kuo turtingas šis miestelis? Kintų Vydūno kultūros centre eksponuojama beveik visa Vydūno parašytų laiškų kolekcija, nuotraukos, laiškai. Eksponatus sukaupė ir padovanojo vydūniečiai iš visos Lietuvos. Į šį muziejų iš Estijos atkeliavo arfa, kuri saugoma stikliniame gaubte. Veikia nuolatinė Kintų seniūnijos istorijos ekspozicija, kurią gausiai lanko užsieniečiai.

      Keliaujant Panemune pasiekėme ir Ventės ragą. Tai pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, kurį 1929 m. įkūrė prof. Tadas Ivanauskas. Šis kelias veda į Europos pietus, atogrąžas ir net į pietinę Afriką. Per Ventės ragą praskrenda iki 3000 paukščių per parą. Stotyje pastatyta gaudyklė, kuri žieduoja praskrendančius paukščius. Čia veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotipais, dažniausiai matomais gyvūnais.      

      Trumpam sustojome Švėkšnoje, kur aplankėme neogotikinę šv. Jokūbo bažnyčią. Parke grožėjomės neorenesansinio stiliaus vila ir retaisiais medžiais: ginkmedžiu, kukmedžiu. Grįžom pavargę, bet kupini įspūdžių.

2019 m. spalio 26 d.

Mokinių įspūdžiai

      „Man labai patiko kelionė. Buvo malonu apsilankyti kapinėse, kur palaidotas Vydūnas. Buvo įdomu daugiau sužinoti apie šį įžymų žmogų.“

      „Buvo linksma, nes vykau su nauja klase, naujais žmonėmis. Ši ekskursija leido geriau pažinti vieniems kitus. Suvokiau, kokia esu laiminga patekusį į šią klasę, ir supratau, kokie nuostabūs žmonės mane supa. Labai patiko apsilankymas Ventės rage, Lietuvos paukščių žiedavimo centre, prie Kuršių marių.“ (Miglė, 1b kl.)

      „Man kelionė labai patiko, nes dar labiau susibendravome. Aišku, labai patiko ir aplankytos vietos.“ (Augustė, 1b kl.)

      „Ekskursijoje man didžiausią įspūdį paliko Paukščių žiedavimo centras Ventės rage, taip pat matėme labai gražų vaizdą užlipę į šalia esantį švyturį.“

      „Ekskursija man labai patiko. Gidė labai įtikinamai pasakojo prie Vydūno kapo. Daug ką sužinojau apie Vydūną muziejuje, buvau sužavėta šiuo žmogumi. Linksmai praleidau laiką su bendraklasiais prie švyturio, Rambyno kalno ir Švėkšnos miestelyje.“ (Karina, 1b kl.)

 

Edukacinė kelionė po kalvotąją Žemaitiją

      2019 m. spalio 22 d. gausus būrys mūsų gimnazijos ketvirtokų paskyrė pažinčiai su rudens spalvomis pasipuošusiu Žemaitijos kraštu, kultūra bei istorija. Keliaudami autobusu turėjome progą sužinoti įdomių faktų apie šio krašto garsius žmones, gyvenimo būdą, geografinius ypatumus, pasigrožėti išskirtiniu kraštovaizdžiu bei išgirsti įvairių legendų, istorinių įdomybių. Pirmoji stotelė – Varniuose esantis Žemaičių vyskupystės muziejus, kuriame pagilinome savo žinias apie dramatiškų istorinių vingių paveiktą, tačiau pelnytai laikomą tautinio lituanistinio sąjūdžio lopšiu Varnių kunigų seminariją. Apsilankėme Židikų kaime, kuriame artimiau susipažinome su rašytojos, labdarės Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos asmenybe, jos labdaringa veikla, įdėmiai klausėme žemaičių tarme pasakojamos meilės istorijos. Jos kapo koplyčioje palikome baltų rožių, skaitėme gražiausias kūrinių ištraukas. Taip pat nuvykome į Žemaičių Kalvariją, kurioje esanti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika ypač sužavėjo savo didybe ir puošnumu. Ši vietovė neatsiejama nuo Vytauto Mačernio gyvenimo, jos apylinkėse šis jaunas bei talentingas poetas tragiškai žuvo. Apie Mačernio trumpą, tačiau itin turtingą gyvenimo istoriją pasiklausėme jo vardo muziejuje. Vidury laukų, tėviškės kalnely, kurį labai mėgo, jis ir palaidotas. Buvo nepaprastai gera pajusti čia dvelkiančią ramybę, susikaupimą, nuostabios gamtos fone pagerbti poeto atminimą. 

Viltė Pranckūnaitė, 4b, 2019 m. spalio 23 d.

 

Edukacinė išvyka į Liubliną, Lucką ir Lvovą

      Š. m. spalio 11–13 d., minėdami Liublino unijos keturi šimtai penkiasdešimtuosius metus, patraukėmė Abiejų Tautų Respublikos gimtinės link. Ten, kur viskas ir prasidėjo. Viename seniausių Lenkijos miestų Liubline gėrėjomės ne tik įspūdinga istorija, bet ir grožėjomės nuostabiu senamiesčiu, kuriame susipynusios įvairių tautų kultūros. Aplankėmė miesto katedrą, gynybinę pilį, Karališkuosius tribunolo rūmus bei Lietuvos aikštėje pastatytą paminklą Liublino unijai pagerbti. Kita stotelė – didžiausias vakarų Ukrainos miestas Lvovas, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Šiame mieste gyvenimas verda ištisas valandas. Likome sužavėti barokinio stiliaus Šv. Juro soboru, turgaus aikšte ir įspūdinga rotuše. Mieste galėjome rasti ne tik ukrainietiškos, bet ir lenkiškos, vokiškos, armėniškos ar žydų kultūros pėdsakus. Tikriausiai dėl to Lvovas vietinių ir turistų vadinamas „Mažąja Viena“ ar „Mažuoju Paryžiumi“. Visose vietose mus sutikdavo be galo maloniai ir svetingai, kai kur netgi galėjome susikalbėti savo gimtąja kalba. Galiausiai pasiekėmė Lucką, kur pamatėme Lucko pilį, dar vadinama rezidavusio ir pilį pastačiusio Gedimino sūnaus Liubarto vardu. Tai pilis, kurioje ir vyko Lucko suvažiavimas. Taip pat apžiūrėjome mažąsias senamiesčio gatveles, Pokrovo cerkvę. Tai buvo visiškai kitokios kultūros miestai, sužavėję savo paprastumu, elegancija ir didinga istorija. Pasidžiaugę pavasariškais orais ir pagilinę istorijos žinias, patraukėmė savo gimtųjų namų link.

Įspūdžius aprašė Aira Naraškevičiūtė, 4a, 2019 m. spalio 14 d.

 

Romantizmo keliu

      Tęsdami kelionę per Romantizmo epochą, gegužės 8–11 d. svajingai pasileidome Dunojaus pakrantėmis. Pirmoji kelionės stotelė – Austrijos sostinė Viena, pasitikusi mus savo klasikos dvelksmu. Didingi Habsburgų rūmai ir į UNESCO paveldą įtrauktas senamiestis leido pasijusti tikrais Vienos gyventojais, išsaugotos tradicijos ir ypatingas dėmesys bei dizainas Vienos kavinukėse nustebino ne vieną kavos mylėtoją. Neką mažesnį įspūdį paliko Šv. Stepono katedra, kurioje bandėme pažinti įvairių epochų bruožus. Kupini įspūdžių ir vedami smalsumo keliavome link dar vienos nuostabios, Romantizmui atstovaujančios sostinės – Budapešto. Budos senamiestis ir atsivėrusi miesto panorama nepaliko abejingų. Norėjome pažinti ir įsigilinti į istoriją dar labiau, todėl vakarą vainikavo plaukimas Dunojumi. Naktį miestas buvo dar didingesnis ir kupinas romantikos. Klausydami gražiausių klasikos karalių: Štrauso ar Mocarto – melodijų savo mintis nunešėme į kitą epochą ir negalėjome atsistebėti vaizdais. Kita diena parodė vengrų kultūrą, centrinis turgus pulsavo gyvybe, o didvyrių aikštė užtikrino, kad norime ten sugrįžti dar ne kartą.

Aira Naraškevičiūtė, 3a klasė, 2019 m. gegužės 12 d.

 

Edukacinė ekskursija Vilnius – Talinas – Stokholmas

      Balandžio 17-19 d. aplankėme Šiaurės Europos sostines. Stokholmas – 14 salų miestas, kurį skalauja įvairiaspalviai vandens baseinų labirintai. Aplankėme Švedijos legendinės muzikos grupės ABBA muziejų. Ten galėjome nors trumpam tapti grupės nariais, šokome ir dainavome. Išėjome mintyse niūniuodami legendomis tapusias dainas.

      Kitos mūsų lankomos vietos buvo Vazos muziejus, miesto rotušė, Karalių rūmai, Talino senamiestis.

    O kur dar pramoginė ir poilsinė programa laive. Galėjome šokti grojant gyvai muzikai, dainuoti karaokėe, prisijungti prie žaidimų ir viktorinų. Ši kelionė paliko neišdildomų įspūdžių ir įvairiapusiškos patirties.

Mokyt. D. Kozlovskij, 2019 m. balandžio 22 d

 

Patologijos muziejuje

      Patologijos muziejus veikia VU Medicinos fakultete (toliau – MF) prie Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros. Muziejaus kolekcijoje –  per 700 patologinės anatomijos preparatų rinkinys. Tai XIX–XX amžiaus makropreparatų kolekcija. Muziejaus ištakos – XVIII a. antroji pusė, kai Apšvietos epochoje išaugo susidomėjimas gamtos mokslais. 1777 m. iš Prancūzijos atvykęs J. Briotė pradėjo kurti Anatomijos muziejų. Patologijos muziejus buvo šio muziejaus poskyris. Buvo sukaupta vertinga patologinės anatomijos medžiaga. Bet, kaip ir dauguma Lietuvos meno ir mokslo paminklų, taip ir ši ne kartą buvo plėšta, naikinta, svetimųjų išsidalinta. Šiuo metu trečiąjį šimtmetį skaičiuojantis Patologijos muziejus tarnauja mokslo reikmėms, studentijai ir yra specifinė Lietuvos kultūros paveldo dalis.

      Anatomijos muziejus veikia VU MF prie Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros. Įkurtas 1777 m. Jame buvo viena geriausiai tvarkomų kolekcijų (2769 eksponatai) to meto Europoje. Katedroje sukaupta didžiausia Baltijos  kraštuose antropologinė kolekcija: apie 10 tūkstančių iškastinių kaukolių ir 1,5 tūkstančio ištisų skeletų. Seniausia kaukolė – Kirsnos žmogaus iš mezolito laikotarpio (5–6 tūkst. pr. Kr.). Anatomijos muziejuje saugoma 40 sausų preparatų, pagamintų XVIII–XIX a. sandūroje, 301 šlapias preparatas ir 200 muliažų, nuskaidrintų vaisiaus griaučių kolekcija, embriogenezės rinkinys. Muziejus yra studentų mokymo bazė ir pritaikytas jų reikmėms. Ekskursijos yra ribojamos.

      Medicinos istorijos muziejus – VU MF Visuomenės sveikatos instituto padalinys. 1781 m. Vilniaus akademijoje buvo įkurta Colegium medicum, ir Lietuvoje  pradėti vystyti medicinos mokslai, kurie nuėjo ilgą ir įsimintiną kelią. Siekiant kryptingai rinkti, kaupti ir sisteminti medicinos istoriją atspindinčią medžiagą, visuomeniniais pagrindais 1989 m. buvo įkurtas Medicinos istorijos muziejus–-archyvas. Pirmasis vedėjas A. Andriušis, susirūpinęs istoriniu medicinos paveldo likimu, 1997 m. išleido „Vilniaus medicinos istorijos almanacho“ pirmąjį tomą, kuriame išsamiai aprašyta  medicinos mokslų raida VU. 1998 m. muziejus tapo pavaldus Medicinos istorijos ir informacijos centrui. Jo tikslai nepasikeitė, pradėta eksponuoti ir populiarinti XVIII–XXI a. medicinos mokslo raidą  atspindintys dokumentai, įdomūs ir reti medicinos instrumentai, kitos relikvijos. Dabartinės muziejaus vedėjos Silvijos Stakulienės pastangomis tęsiami jau pradėti darbai. 1999 m. muziejus įregistruotas Kultūros įstaigų registre kaip žinybinis. Po 2002 m. reorganizacijos muziejus priklauso Visuomenės sveikatos institutui. Muziejaus bibliotekoje saugoma per 3000 knygų. Viena reikšmingiausių – prieš 300 m. išleista P. Verheyven medicinos knyga „Corporis humani anatomia…“. Reikšminga ikonografinė medžiaga, medicinos instrumentai, vaistų kolekcija, archyviniai dokumentai, įvairios paskirties aparatūra. Muziejus atviras studentijai, lankomas visuomenės, vyksta medicinos istorijos paskaitos.

2019 m. balandžio 17 d.

 

1984. Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje

      2019 m. vasario 27 d. nuvažiavę vos 25 km nuo Vilniaus atsidūrėme Nemenčinės miškuose esančiame sovietų bunkeryje – patekome į 1984 metus. XXI a. moksleiviams patinka interaktyvios pamokos, bet ši buvo kitokia…

      Išsiskyrę su savo daiktais, ypač brangiais mobiliaisiais telefonais, apsirengę sovietinėmis šimtasiūlėmis panirome į įtampos ir bendravimo keistenybių kupiną tarybinio piliečio gyvenimą. Iš pradžių viskas atrodė juokinga, bet netrukus teko savo kailiu pajusti sovietinę realybę: reikėjo išmokti ne vieną sovietinį šūkį, mokytis karinės rikiuotės pradmenų, teko patirti, ką reiškia už vieno nusižengimą kentėti visam kolektyvui, susipažinti su tarybinės medicinos ypatybėmis.  Būdami 5 metrų po žeme gylyje esančiame pasaulyje mokėmės naudotis dujokaukėmis, svečiavomės Lenino kambaryje, tarybinėje parduotuvėje išgirdome ne vieną šmaikščią ir šokiruojančią istoriją, aptarėme, kas tuo metu buvo deficitas, o kas ne…

      Galiausiai supratę, kad šiandieninė laisvė yra didžiulė dovana ir kad visada reikia mąstyti, ėjome valgyti tarybinių priešpiečių, skambant sovietiniams šlageriams. Gavę pažymėjimus atsisveikinome su mums svetimu pasauliu. Tai buvo savita, nuotykių kupina, interaktyvi istorijos pamoka.

Mokytoja Žydronė Siniuvienė

 

Kelionė į ES Parlamento būstinę Strasbūre

      2018 m. lapkričio 25 d. mūsų gimnazijos 3b klasės mokinių komanda kartu su auklėtoja Violeta Žekoniene išvyko į pažintinę kelionę, kurią laimėjo ES Parlamento organizuotame konkurse ,,Euroscola“, po Vakarų Europą, kartu apsilankė pačioje ES Parlamento būstinėje Strasbūre. Įveikę ilgą kelią nuo Lietuvos iki Vokietijos, kelionę pradėjome ekskursija po Elbės upės slėnyje įsikūrusį Dresdeną. Apsilankėme Valstybinės dailės kolekcijos muziejuje, pasigrožėjome baroko architektūra, nepaprasto grožio atstatytu senamiesčiu (per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo beveik visiškai sugriautas). Po smagios pažinties su Saksonijos sostine patraukėme mūsų kelionės tikslo link – Strasbūro. Atvykome vėlai vakare ir, nors buvo labai smalsu pavaikštinėti po naktinį miestą, nutarėme pailsėti, nes kitądien laukė intensyvi ir atsakinga diena.

      „Euroscolos“ dieną ES Parlamente pradėjome labai anksti. Pasivaišinę pusryčiais, susipažinome su kitų šalių mokyklų atstovais, pasidalinome savo įspūdžiais apie kelionę. Vėliau buvome pakviesti į Parlamento plenarinių posėdžių salę, kurioje atstovai iš 21 ES valstybės turėjo galimybę pristatyti savo šalį bei mokyklą. Mūsų šalį anglų kalba pristatinėjau aš, Viltė Pranckūnaitė, ir mergina iš kitos mokyklos. Man buvo be galo smagu ir gera matyti beveik 600 žmonių, įdėmiai besiklausančių pristatymo apie Lietuvos kultūrą, pasiekimus, o dėvėti spalvingus, unikalius tautinius drabužius, kurie sulaukė gausybės pagyrų iš kitų šalių moksleivių, buvo tikras pasididžiavimas. Po prisistatymų turėjome galimybę pabendrauti su vienu iš Parlamento narių, sužinoti nemažai naudingos informacijos bei užduoti įvairių klausimų. Vėliau valgėme gardžius pietus, bendravome su kitais moksleiviais. Pasibaigus pertraukai susiskirstėme į komitetus pagal pasirinktas temas, kurių tikslas – aptarti rūpimus klausimus apie ES, siūlyti savo idėjas, problemų sprendimo būdus. Po debatų kiekvieno komiteto atstovai pristatė savo idėjas, darbo rezultatus visiems moksleiviams. Renginį užbaigėme vėliavų nešimo ceremonija, ES himnu, mums buvo įteikti diplomai bei šios institucijos suvenyrai. Nors po Parlamente praleistų 10 valandų jautėmės pavargę, nepraleidome progos apsilankyti vienoje gražiausių Europoje tituluojamoje Strasbūro kalėdinėje mugėje. Negalėjome atitraukti akių nuo nepaprasto grožio kalėdinių papuošimų, lempučių, tad visų nuotaika buvo puiki. Kitos dienos rytą pradėjome pasiplaukiojimu Strasbūro kanalais, apsilankėme įspūdingoje gotikinio stiliaus Notre Dame katedroje, jaukiame senamiestyje, kuris žavi savita Elzaso regionui būdinga architektūra. Antrą dienos dalį paskyrėme vizitui į Liuksemburgą. Nors ši valstybė maža, tačiau paliko nepaprastai gerą įspūdį: žavus, nedidelis senamiestis, apsuptas stačių skardžių ir šlaitų, išskirtinė architektūra, gausybė kalėdinių mugių, dekoracijų bei renginių. Taip pat kelionėje aplankėme Belgijos sostinę Briuselį, įstabaus grožio ir aukščio miesto rotušės pastatą, Didžiąją miesto aikštę, Gamtos istorijos muziejų, Europos istorijos namus bei visos Belgijos pažibą – Atomiumą. Įsimintiniausia nakvynė buvo Olandijoje, kur gyvenome saloje, į kurią mus nuplukdė nedidelis laivelis. Sala garsėja be galo turtingais gyventojais, taip pat čia yra statomos prabangios jachtos. Olandijos sostinėje Amsterdame pasiplaukiojome kanalais, pasivaikščiojome siauromis gatvelėmis, aplankėme Madame Tussauds vaškinių figūrų muziejų. Po itin smagaus pasivaikščiojimo šiame spalvingame mieste, patraukėme namų link. Per visą šią kelionę įsitikinau, kad mes, europiečiai, nors ir kalbame tokiomis skirtingomis kalbomis, tačiau vienu balsu. Galime drąsiai reikšti savo nuomonę, priimti sprendimus ir kurti geresnę Europą. Esame labai dėkingi ES Parlamentui už suteiktą galimybę ne tik iš arčiau susipažinti su šios institucijos darbo veikla, įsijausti į europarlamentarų vaidmenį, bet ir aplankyti vienus iš gražiausių Europos miestų, susipažinti su 6 skirtingų šalių kultūra.

Viltė Pranckūnaitė, 3b kl., 2018 m. gruodžio 1 d.

 

Edukacinė kelionė po Suvalkiją

      Spalio 25 d. gausus būrys mūsų gimnazijos trečiokų ir ketvirtokų išvyko į edukacinę kelionę po Suvalkiją. Visų pirma apsilankėme Pilotiškių kaime – vieno žymiausių XX a. lietuvių rašytojų Vinco Mykolaičio–Putino gimtinėje, kur apžiūrėjome jo buvusiuose namuose įrengtą muziejų bei užkopėme į šalia esantį Aušrakalnį, aprašytą „Altorių šešėly“. Kelionę tęsėme Suvalkijos sostinėje Marijampolėje, kur apsilankėme neseniai savo 150–ąsias įkūrimo metines atšventusią Rygiškių Jono gimnaziją. Mokykla garsėja ne tik ilga ir spalvinga savo istorija: joje mokėsi gausybė garsių Lietuvos veikėjų – šaliai ir lietuvių kalbai bei literatūrai nusipelniusių žmonių (Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Jonas Basanavičius, Petras Arminas-Trupinėlis, Vincentas Borisevičius, Kazys Boruta, Pranas Dovydaitis, Algirdas Julius Greimas, Kazys Grinius, Jonas Jablonskis, Petras Klimas, Petras Kriaučiūnas, Vincas Kudirka, Pranas Mašiotas, Jurgis Matulaitis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, Vincas Pietaris, Kazys Puida, Stasys Raštikis, Pranas Vaičaitis ir daug kitų). Taip pat aplankėme Nepriklausomybės akto signataro, gydytojo Jono Basanavičiaus gimtinę Ožkabaliuose, išgirdome daug įdomių pasakojimų apie jo vaikystę. Kita stotelė – Kudirkos Naumiestis, kur įsikūrusiame V. Kudirkos muziejuje turėjome galimybę daugiau sužinoti apie žymaus Lietuvos veikėjo gyvenimą, aplankėme jo amžinojo poilsio vietą. Po to užsukome ir į jo gimtinę Paežeriuose. Deja, į klėtelę nepatekome. Paskutinis mūsų maršruto taškas – poetės Salomėjos Nėries gimtinė Kiršų kaime. Nors oras nelepino, visi iš išvykos grįžome tik su geriausiais įspūdžiais, pasisėmę nemažai žinių apie Suvalkijos krašto istoriją bei žmones.

Viltė Pranckūnaitė, 3b kl., 2018 m. spalio 26 d.

 

Kelionė į Mažąją Lietuvą

      Gegužės 10–11 dienomis vykome į Pamarį. Pirmiausia aplankėme rašytojos Ievos Simonaitytės vasarnamį–muziejų Priekulėje, pabuvome autentiškoje aplinkoje, sėdėdami erdvioje verandoje išgirdom jos biografiją, susipažinom su kūryba. Vėliau vykome į Kintus, apsilankėme Vydūno muziejuje, kur anksčiau buvo mokykla ir rašytojas mokė vaikus. Sužinojome daug įdomių faktų iš Vydūno gyvenimo, matėm jo arfą ir išgirdom šio muzikos instrumento istoriją. Ypač sužavėjo „vidinio tilsmo“, arba pojūčių, kambarys.

      Toliau kelionę tęsėme į Ventės ragą, į paukščių žiedavimo stotį, kur susipažinom su nuostabiu žmogumi Vytautu Jusiu, vyriausiuoju ornitologu, kuris sakė: „Visą save paskyriau paukščiams. O jie vis nepaliauja manęs stebinti.“ Pamatėme didžiausią paukščių gaudyklę ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, sužinojome, kaip pradėti žymėti laumžirgiai, kaip žieduojami šikšnosparniai. Užlipę į Ventės rago švyturį žavėjomės Kuršių marių vaizdu…

      Kupini puikių įspūdžių važiavome į Dreverną, į savo poilsio vietą. Nameliai, kuriuose įsikūrėme, pastatyti ir įrengti šiais metais ir atrodė labai gražūs ir patogūs. Kadangi buvo labai karšta, ėjom maudytis. Atsigaivinę Kuršių mariose, kepėme dešreles, vakarieniavome, o tada  lipome į bokštą palydėti saulės.

      Kitą rytą plaukiojome laivu, grožėjomės atsiveriančiais Kuršių marių ir Kuršių nerijos kopų vaizdais, grįžę pusryčiavome ir išvykome iš Drevernos. Važiavome ant Rambyno kalno, aplankėme Vydūno kapą Bitėnų kapinaitėse, o sugrįžę į autobusą keliavome prie Raganų eglės. Išgirdome pasakojimą, kad šioje vietoje, kur auga stebuklinga eglė, raganos rengė sueigas. Turėjome galimybę patys vaidinti, įsikūniję į tam tikrus personažus, sužinojome, kaip  buriama lietuviškomis runomis.

      Palikę Raganų eglę grįžome į autobusą ir  prisimindami kelionės akimirkas keliavome Vilniaus link.

Domas Taškūnas (1d), mokytoja Žydronė Siniuvienė, 2018 m. gegužės 12 d.

Mokinių įspūdžiai

     Pirmą kartą buvau kelionėje su savo pačia geriausia klase ir nuostabiais mokytojais. Kelionė buvo pati įdomiausia, susipažinom su linksmais žmonėmis: paukščių žiedavimo stoties ornitologu ir Vilkyškių turizmo informacijos centro darbuotoja. (Kamilė, 1d)

     Didžiausią įspūdį paliko paukščių žiedavimo stotis Ventės rage ir nakvynė nameliuose. Ventės rage daug sužinojome apie įvairiausius paukščius bei pamatėme gyvą šikšnosparnį. (Nojus, 1d)

     Buvo įdomus Vydūno muziejuje Pojūčių kambarys: į    įėjęs nieko nematai, bet kai žengi žingsnį, po kojom pradeda šviesti ratas ir pasigirsta muzika. (Paula, 1d)

     Net nustebau, kokia ši kelionė buvo nuostabi. Negalvojau, kad taip gerai visi praleisime laiką, aplankysime akims ir širdžiai malonias Lietuvos vietas. (Erika, 1d)

 

Atverta istorija

Gegužės 3 d. 2a ir 2b klasių gimnazistams pamokos vyko Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Vienas iš  tikslų – supažindinti jaunimą su tragiška XX a. vidurio Lietuvos istorija. 

Mokiniai dalyvavo edukacinės programos „Atverta istorija“ teminėse ekskursijose, stebėjo dokumentinius filmus.

Edukacinės pamokos ir ekskursijos metu mokiniai sužinojo apie KGB vidaus kalėjimą, jame kalintų žmonių būtį ir buitį, patirtas kančias ir begalines pastangas nepasiduoti gniuždančiai tikrovei.

Apžiūrėjo fotografijų ,,Vanagas ir Vanagėliai“ Lietuvos partizanų archyvinių nuotraukų parodą.

Ekskursija baigėsi patalpoje, kurioje vykdant mirties nuosprendį nužudyta daugiau kaip tūkstantis nuteistųjų.

2018 m. gegužės 3 d.

 

1a klasės viešnagė Kaune

      Kelionė 1a gimnazistams traukiniu į Kauną priminė išmoktas istorijos pamokas: tai ir besikeičiantis gamtovaizdis, ir sustojimų vietovių  pavadinimai. Kaunas sutiko atsinaujinačiomis gatvėmis ir puikiu pavasarišku oru. Edukacinės ekskursijos prasidėjo M. K. Čiurlionio muziejuje.  M. K. Čiurlionio  muziejaus ekspozicijose susipažinome su žymiausio Lietuvos menininko sukurtais tapybos  kūriniais, išsirinkome labiausiai  patikusius darbus ir jau grįžę per pamokas piešime, kursime improvizacijas.

      Trumpas pasivaikščiojimas po Laivės alėją, pietūs jaukiose kavinaitėse ir vėl edukacija, tik jau kitame muziejuje.

      Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų. Jis pradėtas kurti 1919 m.       Muziejus iškilmingai buvo atidarytas 1921 m. Vasario 16-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės dieną.       1930 m. pašventintas naujo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.

      1936 m. Vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujas muziejaus pastatas.

      1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo.

      1990 m. sausio 29 d. muziejui sugrąžintas tikrasis vardas.

      Muziejuje rengiamos archeologijos, Lietuvos karybos istorijos, Lietuvos diplomatijos istorijos, Lietuvos kultūros istorijos ir kt. parodos. Susipažinome su visomis muziejaus ekspozicijomis. Nustebino retų  eksponatų gausa, pateikimas.

      Grįž​ome pavargę, bet daug pamatę ir sužinoję.

Keliautojai, 2018 m. balandžio 19 d.

 

Lietuviška dvasia lietuvybės lopšyje…

      Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas šią žemę įvardijo terra sudorum, kiti šį regioną dar tebevadina Sūduva, bet daugeliui žinomesnis Suvalkijos vardas.

      Sūduvą, be abejonių, derėtų vadinti ir patriotiškiausiu Lietuvos regionu – J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, J. Jablonskio ir begalės kitų didžiųjų iš šio krašto kilusių lietuvių įpūsta dvasia Suvalkijoje dar tikrai gyva, lietuvybės lopšys tebesisupa. Tai pajutome gražią šio pavasario balandžio 13 dieną keliaudami po Suvalkiją.

      Patriotinės dainos konkurso, skirto Kovo 11–ajai, nugalėtojams – 1d, 1e ir 2e klasių moksleiviams – mokykla padovanojo Lietuvos šimtmečio kelionę po Suvalkiją. Pirmiausia aplankėme J. Basanavičiaus gimtinę, prisiminėme jo gyvenimą, veiklą, susipažinome su senoviniais padargais, darbo įrankiais, indais, pamatėme klojimo teatrą.

      Nuvykę į Paežerių dvarą, visą teritoriją apžiūrėjome iš Belvederio bokšto, o oficinoje įsikūrusiame Vilkaviškio krašto muziejuje išvydome V. Kudirkos smuiką.

      Ypač visus sužavėjo asmenybės, dirbančios Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje. Muziejaus darbuotojai įtaigiai perteikė partizaninio judėjimo ir tremties patirtį, sudomino autentiškais prisiminimais, nes patys buvo ištremti.

      Nuvykę į jaukų, ypatingą aurą išsaugojusį Gelgaudiškio dvarą, vaikščiodami po  menes, susipažinome su turtinga jo istorija, o drąsiausi ryžosi pasimokyti dvaro šokių. Tai buvo ir kultūros, istorijos pamoka, ir linksma pramoga…

      Ačiū gimnazijos administracijai!

Mokytoja Ž. Siniuvienė, 2018 m. balandžio 13 d.

      Mokinių mintys

      Didžiausią įspūdį paliko Jono Basanavičiaus gimtinė, nes buvo įdomu persikelti į šio žymaus žmogaus gyvenimo laikotarpį ir pasiklausyti jo biografijos. (Diana, 2e)

      Labai patiko dvarai, bet didžiausią įspūdį paliko šokis. (Gabija, 2e)

      Įspūdingiausias pasirodė Gelgaudiškio dvaras, patiko šokis, kurį linksmai šokome… (Urtė ir Precilija, 2e)

 

Edukacinė kelionė į Kauną

      Balandžio 12 d. pažintį su Kaunu pradėjome nuo Karo muziejaus kiemelio skulptūrų parko, o pažintį su M. K. Čiurlionio muziejum nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos.

      Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – vienas žymiausių kada nors gyvenusių Lietuvos dailininkų ir kompozitorių, taip pat aktyvus kultūros veikėjas, kurį visad jaudino Lietuvos tautinis nubudimas. Ne veltui dar 1905 m. M. K. Čiurlionis broliui Povilui rašė: „Ar Tau žinomas lietuvių judėjimas? Aš pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai?“ Po studijų Varšuvoje ir Leipcige grįžęs į Lietuvą Čiurlionis sėkmingai užmezgė ryšį su Vilniuje veikusiais lietuvių inteligentais ir kitais dailininkais. Vilniuje jis užsiėmė plataus profilio kultūrine veikla: vadovavo chorui, harmonizavo liaudies dainas, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. 1907 m. Vilniuje tapo vienu iš pirmosios lietuvių dailės parodos organizatorių, kurioje eksponavo ir savo kūrinius. Čia susipažino su savo būsima žmona – rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritike Sofija Kymantaite. 

      Keliaudami per M. K. Čiurlionio galeriją, susipažinome su didžiuoju Lietuvos kūrėju – kaip Čiurlionis suvokė patriotizmą, kokia aktyvi ir įvairiapusiška buvo jo kultūrinė veikla, kas buvo jo draugai ir bendražygiai, kokių nuotykių ir kuriozų jis patyrė dirbdamas dėl Lietuvos.

Mokyt. A. Vekterienė, 2018 m. balandžio 12 d.

 

Visada norėsime sugrįžti į Varšuvą

      62 mokiniai ir 5 mokytojai lapkričio 9 d. apie 14 val. atvykome į Varšuvąmiestą, menantį Varšuvos gyventojų pasiaukojimą ir ryžtą, tarsi feniksas pakilusį iš pelenų po Antrojo pasaulinio karo. Vos tik atvykę lankėmės Koperniko mokslo centre,  kur interaktyviu būdu galėjome susipažinti su mus supančiais reiškiniais: besidomintys biologija ir aplinkosauga galėjo tyrinėti žmogaus kūno dalis, pasitikrinti savo fizinę būklę ir  palyginti ją su laukinių gyvūnų savybėmis, atsisėdus ant dviračio buvo galima šalia savęs netikėtai pamatyti pasirodžiusį netikrą skeletą ir sužinoti, kaip mūsų kūno griaučiai atrodo sėdint ant dviračio, turėjome galimybę pasėdėti neįgaliojo vežimėlyje ir pabandyti įveikti tam tikras kliūtis – apsisukimą, pervažiavimą per slenkstį, suprasti, kaip jaučiasi ir su kokiais keblumais susiduria neįgalūs žmonės, pamatyti, kaip susiformuoja tornadas, pajusti žemės drebėjimą, prilygstantį 6 balų žemės drebėjimo stiprumui pagal Richterio skalę, ir sužinoti daug kitų įdomių reiškinių. Šiuolaikinėmis technologijomis Koperniko Dangaus planetariume susipažinome su kosmoso paslaptimis bei organizmais, nematomais plika akimi, gyvenusiais prieš milijonus metų, ir kt. Į viešbutį atvykome pavargę, tačiau pilni gerų emocijų ir naujų žinių, kurias visur buvo galima pritaikyti ir išbandyti praktiškai.

      Antrą dieną lankėmės Varšuvos senamiestyje. Buvome senamiesčio širdyje – Turgaus aikštėje. Žavėjomės aukštais ir spalvingais XVII amžiuje turtingų miesto pirklių pastatytais namais. Vaikštinėdami po senamiestį matėme miesto sienos griuvėsius, barbakaną, apsilankėme Šv. Onos bažnyčioje ir kt. Po to gėrėjomės Karališkąja pilimi (Karalius Žygimantas III 1596 metais Lenkijos sostinę iš Krokuvos perkėlė į Varšuvą, nes ji buvo pusiaukelė tarp dviejų svarbiausių karalystės miestų – Krokuvos ir Vilniaus). Puošnioje Karalių pilyje matėme autentiškus baldus, paveikslus, sietynus ir kt. Vėlai vakare grįžome namo.

Mokyt. A. Urbanavičius, 2017 m. lapkričio 11 d.

 

Gimnazijos dovana geriausiai besimokantiems ir aktyviausiems mokiniams – nemokama kelionė į Šiaulius

     Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje yra graži tradicija – kiekvienų mokslo metų pradžioje organizuoti nemokamą kelionę po Lietuvą geriausiai besimokantiems ir aktyviausiems mokiniams. Šiais metais 68 gimnazijos mokiniai vyko į ekskursiją maršrutu Zokniai-Šiauliai-Kryžių kalnas. Gimnazistai aplankė Zoknių karinių oro pajėgų bazę, kurioje JAV ir Lietuvos kariškiai papasakojo apie naikintuvų „gudrybes“ ir veikimo principus. Tai sukėlė didelį mokinių susidomėjimą, todėl gimnazistai pateikė nemažai klausimų.

     Didelį įspūdį moksleiviams paliko ir „Rūtos“ šokolado bei dviračių muziejai. Subjuręs oras neatbaidė gimnazistų nuo apsilankymo Kryžių kalne: čia visi pasisėmė dvasinės stiprybės.

Mokyt. R. Birieta, 2017 m. spalio 25 d.

      

Išvyka į Lenkiją ir Slovakiją

      Po pusės paros važiavimo autobusu, pasiekėme Aušvico koncentracijos stovyklą. Čia galėjome išgirsti ir įsijausti į kančiomis ir krauju paženklintą stovyklos istoriją. Kelioms valandoms tapome šios tragedijos žiūrovais ir klausytojais. Galvoje kirbėjo mintis, kaip gerai, kad mums neteko to patirti.

      Po slogių ir liūdesį keliančių minčių mes atvykome į Zakopanę – Lenkijos žiemos sostinę, kurioje gyvena daugiau kaip dvi dešimtys tūkstančių gyventojų. Šiame Tatrų kalnų masyvo apsuptame slėnyje buvome nustebinti labai gražaus kraštovaizdžio, tuo metu dar kalnų viršūnėse žybčiojo nespėjęs ištirpti sniegas.

      Po viešnagės Zakopanėje, mūsų kelionę tęsė pažintis su Slovakijos urvais, kuriuose auga įvairių formų ir dydžių stalaktitai ir stalagmitai. Apie tai kalbame ir geografijos pamokose, tačiau čia visa tai galėjome pamatyti tikrovėje.

      Ne mažiau nustebino ir Tatrų nacionalinis parkas. Žygį į gražiausias viršukalnes pradėjome keltuvu. Apėjome kalnų ežerą ir observatoriją. Gėrėdamiesi įspūdingais Aukštųjų Tatrų vaizdais pėsčiomis lipome iki Lomniske Sedlo viršukalnės (2100 m.). Pavargę, bet pilni įspūdžių vakare atsipalaidavome vandens pramogų parke. Ši ekskursija išsiskyrė gamtos objektų gausa.

Mokyt. D. Kozlovskij, 2017 m. spalio 23 d.

      Mokinių įspūdžiai

     Didžiausią įspūdį padarė Slovakijos Aukštieji Tatrai: buvo nuostabu, nes kalnus matėme pirmą kartą. Dar patiko Zakopanė ir Popradas, nes labai tvarkingi miestai, nė vienos šiukšlės, vietovės išsiskiria savo architektūra. (Laura ir Milėna, 1d)

     Buvo viena iš geriausių kelionių, kurioje esu buvęs. Keliavimas autobusu vargino, bet įdomu buvo bendrauti su bendraklasiais. Aušvice įsitempęs klausiausi, ką teko patirti žmonėms Antrojo pasaulinio karo metais. Vėliau sužavėjo pramogos vandens parke, įspūdingas buvo pasivaikščiojimas stalaktitų ir stalagmitų urvuose, nepakartojamas kėlimasis į 1768 m. aukštį… Norėčiau, kad tokių kelionių būtų daugiau. (Domas, 1d)

     Viena iš geriausių kelionių. Labai gera keliaujančiųjų grupė. Patiko kopti į kalnus bei mėgautis gražiais vaizdais. Ačiū už puikią kelionę. (Deimantas, 1d)

     Buvome Aušvico koncentracijos stovykloje, kur netgi vaikščioti baisu, galvojant apie tai, kiek nekaltų žmonių čia buvo nužudyta, sudeginta… Mačiau aukštus Tatrų kalnus!.. Kelionė buvo smagi. Norėčiau viską pakartoti iš naujo. (Rytis, 1d)

     Mačiau aukštus kalnus!.. Norėjau lipti kuo aukščiau… Ypač įspūdinga, kad nusifotografavome kalnuose ant didelio akmens. Patiko viešbučiai, vandens parkai. Žavėjomės, kai geografijos mokytojas nusileido nuo aukšto vandens kalnelio… (Danielius, 1d)

     Buvo fantastiška kelionė! Įspūdingas Zakopanės centras, vandens parkas, ypač patiko Slovakijos urvuose ir kalnuose… Linksmi mokytojai, įsimintina frazė iš kelionės: „Ko čia žiūri, obuoly!“ (Erikas, 1d)

     Kelionė labai patiko dėl įspūdingų vaizdų… Mes daug pamatėme ir sužinojome. Kalnai tiesiog apstulbino. (Skaistė, 1d)

 

Kelionė į Latvijos širdį – Rygą

      Anksti ryte iškeliavome iš Lietuvos. Pirmiausiai susipažinome su senamiesčiu: prie Dauguvos prigludusia Rygos pilimi; senosios Rygos gatvelėmis, kurių kiekviena savita ir ypatinga; Rygos katedra, išsiskiriančia dydžiu ir puošyba, garsia visoje Europoje senųjų vargonų skambesiu; šimtmečius menančia seniausia Rygos Rotušės aikšte su Rotušės rūmais bei Juodagalvių pirklių gildija; Didžiosios ir Mažosios gildijų namais, liudijančiais miesto istoriją; gynybinės miesto sienos likučiaisParako bokštu. Žavėjomės ir atradome daug modernių skulptūrų, kurios žymi svarbias istorines vietas. Atradome miesto raktą. Apsilankėme moderniame automobilių muziejuje. Jo turtingai automobilių ir kitokių technikos eksponatų gausybei apžiūrėti ir visos dienos nepakaktų.

      Latvijos kino miestelyje Cinevilla dalyvavome filmo kūrime ir stebėjome, kaip po atviru dangumi yra kuriamas kinas. Įsijautėme į personažų vaidmenis. Kino miestelis yra vienintelė Baltijos šalyse tokio mąsto kino dekoracija po atviru dangumi. Ekskursinės programos metu apžiūrėjome vietinius objektus: bažnyčią, istorinius tiltus, turgaus aikštę, akmenimis grįstas gatves, Dauguvos krantinę su laivais, tramvajų, karinės technikos ir kitus rekvizitus, leidžiančius pažvelgti į kino kūrimo užkulisius.

      Pakeliui į namus užsukome į Bauskės pilį. Ir jau vakare kupini malonių įspūdžių grįžome namo. Buvo smagu, daug sužinojom, pamatėm ir patyrėm. Už kelionės organizavimą dėkojame mokytojai Darijai Zigmantienei. 

Keliautojai, 2017 m. spalio 20 d.

 

Ekskursija į Valdovų rūmus

      2017 m. spalio 18 d. 3a klasė po pirmos pamokos iškeliavo į Valdovų rūmus. Diena pasitaikė ypatinga, saulė švietė raudonai, senamiestis pasitiko svetingai. Valdovų rūmuose gidė mus supažindino su Renesansu ir jo puoselėtojais Vilniuje. Visiems patarčiau apsilankyti Valdovų rūmuose, pastudijuoti stendus, susipažinti su Lietuvos istorija, kultūros reiškiniais.

      Vėliau visa klasė pasivaikščiojo Bernardinų sode. Krentantys geltoni lapai, raudonos uogos, paskutiniai vystantys žiedai, raminanti aplinka. Verta aplankyti ir tebevykstančią parodą Vilniaus Nacionalinėje dailės galerijoje pavadinimu „Vilniaus piešimo mokykla“. Spėkite, kur ekskursija baigėsi. Neatspėjote. Mcdonald’e.

3a klasės fotografė Raminta Jankevičiūtė

 

Edukacinė kelionė į Varnius, Židikus, Šarnelę ir Žemaičių Kalvariją

      Mūsų gimnazijos moksleiviai rugsėjo 21 dieną paskyrė Lietuvos šviesuolių ir Žemaitijos gilesniam pažinimui. Keliavome autobusu, žvalgydamiesi po gražiąsias Aukštaitijos ir Žemaitijos apylinkes bei upes, apipintas legendomis, aplankėme Varnius, kitaip vadinamus Žemaitijos Vatikanu, ir juose esantį Vyskupystės centrą, kur mokėsi daug lietuvių kalbai ir literatūrai nusipelniusių žmonių. Taip pat apžiūrėjome įspūdingą Rainių koplyčią bei nukeliavę į Židikus baltomis rožėmis bei tylos minute pagerbėme Šatrijos Raganos atminimą. Paskutinė stotelė – poeto Vytauto Mačernio gimtinė Šarnelė ir Žemaičių Kalvarija. Čia važiavome „Mačernio keliu Anapilin“, gilinomės į jo gyvenimą, pagerbėme autoriaus amžinojo poilsio vietą, skaitydami jo eiles barbenančio lietaus fone.

Liveta Pilvelytė, 4b kl., 2017-09-21

 

   Kelionių archyvas

Išvyka į LRT

Įspūdžiai po kelionės į Stokholmą

Pirmokų kelionė į Anykščius

Pažintinė ekskursija po Lenkiją

Kelionė į Bauskę, Jaunpilį, Kuldigą, Riežupę, Ventspilį, Cinevillą

Edukacinė ekskursija Talinas – Stokholmas – Ryga

Ekskursija į Vokietijos sostinę Berlyną

Edukacinė kelionė į Šiaulius ir Panevėžį

Seminaras mokytojams „Kultūrinis ir istorinis paveldas – kelias į sėkmingą mokymą“

Valstybė prasideda nuo sienos

Geriausiai besimokančių ir aktyviausiai dalyvaujančių gimnazijos visuomeniniame gyvenime kelionė po Anykščių apylinkes

Teatro dienos nugalėtojų kelionė po Lietuvą

Ryga – Stokholmas – Sigulda

Ekskursija į Minską ir LDK pilis Baltarusijoje

Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje

Lietuvio kraujo – daug pralieta

Kelionė į Žemaitiją

Kelionė į Dzūkijos nacionalinį parką

Kelionė į Medininkus