Kelionės

Kelionė į Mažąją Lietuvą

      Gegužės 10–11 dienomis vykome į Pamarį. Pirmiausia aplankėme rašytojos Ievos Simonaitytės vasarnamį–muziejų Priekulėje, pabuvome autentiškoje aplinkoje, sėdėdami erdvioje verandoje išgirdom jos biografiją, susipažinom su kūryba. Vėliau vykome į Kintus, apsilankėme Vydūno muziejuje, kur anksčiau buvo mokykla ir rašytojas mokė vaikus. Sužinojome daug įdomių faktų iš Vydūno gyvenimo, matėm jo arfą ir išgirdom šio muzikos instrumento istoriją. Ypač sužavėjo „vidinio tilsmo“, arba pojūčių, kambarys.

      Toliau kelionę tęsėme į Ventės ragą, į paukščių žiedavimo stotį, kur susipažinom su nuostabiu žmogumi Vytautu Jusiu, vyriausiuoju ornitologu, kuris sakė: „Visą save paskyriau paukščiams. O jie vis nepaliauja manęs stebinti.“ Pamatėme didžiausią paukščių gaudyklę ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, sužinojome, kaip pradėti žymėti laumžirgiai, kaip žieduojami šikšnosparniai. Užlipę į Ventės rago švyturį žavėjomės Kuršių marių vaizdu…

      Kupini puikių įspūdžių važiavome į Dreverną, į savo poilsio vietą. Nameliai, kuriuose įsikūrėme, pastatyti ir įrengti šiais metais ir atrodė labai gražūs ir patogūs. Kadangi buvo labai karšta, ėjom maudytis. Atsigaivinę Kuršių mariose, kepėme dešreles, vakarieniavome, o tada  lipome į bokštą palydėti saulės.

      Kitą rytą plaukiojome laivu, grožėjomės atsiveriančiais Kuršių marių ir Kuršių nerijos kopų vaizdais, grįžę pusryčiavome ir išvykome iš Drevernos. Važiavome ant Rambyno kalno, aplankėme Vydūno kapą Bitėnų kapinaitėse, o sugrįžę į autobusą keliavome prie Raganų eglės. Išgirdome pasakojimą, kad šioje vietoje, kur auga stebuklinga eglė, raganos rengė sueigas. Turėjome galimybę patys vaidinti, įsikūniję į tam tikrus personažus, sužinojome, kaip  buriama lietuviškomis runomis.

      Palikę Raganų eglę grįžome į autobusą ir  prisimindami kelionės akimirkas keliavome Vilniaus link.

Domas Taškūnas (1d), mokytoja Žydronė Siniuvienė, 2018 m. gegužės 12 d.

Mokinių įspūdžiai

     Pirmą kartą buvau kelionėje su savo pačia geriausia klase ir nuostabiais mokytojais. Kelionė buvo pati įdomiausia, susipažinom su linksmais žmonėmis: paukščių žiedavimo stoties ornitologu ir Vilkyškių turizmo informacijos centro darbuotoja. (Kamilė, 1d)

     Didžiausią įspūdį paliko paukščių žiedavimo stotis Ventės rage ir nakvynė nameliuose. Ventės rage daug sužinojome apie įvairiausius paukščius bei pamatėme gyvą šikšnosparnį. (Nojus, 1d)

     Buvo įdomus Vydūno muziejuje Pojūčių kambarys: į    įėjęs nieko nematai, bet kai žengi žingsnį, po kojom pradeda šviesti ratas ir pasigirsta muzika. (Paula, 1d)

     Net nustebau, kokia ši kelionė buvo nuostabi. Negalvojau, kad taip gerai visi praleisime laiką, aplankysime akims ir širdžiai malonias Lietuvos vietas. (Erika, 1d)

 

Atverta istorija

Gegužės 3 d. 2a ir 2b klasių gimnazistams pamokos vyko Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Vienas iš  tikslų – supažindinti jaunimą su tragiška XX a. vidurio Lietuvos istorija. 

Mokiniai dalyvavo edukacinės programos „Atverta istorija“ teminėse ekskursijose, stebėjo dokumentinius filmus.

Edukacinės pamokos ir ekskursijos metu mokiniai sužinojo apie KGB vidaus kalėjimą, jame kalintų žmonių būtį ir buitį, patirtas kančias ir begalines pastangas nepasiduoti gniuždančiai tikrovei.

Apžiūrėjo fotografijų ,,Vanagas ir Vanagėliai“ Lietuvos partizanų archyvinių nuotraukų parodą.

Ekskursija baigėsi patalpoje, kurioje vykdant mirties nuosprendį nužudyta daugiau kaip tūkstantis nuteistųjų.

2018 m. gegužės 3 d.

 

1a klasės viešnagė Kaune

      Kelionė 1a gimnazistams traukiniu į Kauną priminė išmoktas istorijos pamokas: tai ir besikeičiantis gamtovaizdis, ir sustojimų vietovių  pavadinimai. Kaunas sutiko atsinaujinačiomis gatvėmis ir puikiu pavasarišku oru. Edukacinės ekskursijos prasidėjo M. K. Čiurlionio muziejuje.  M. K. Čiurlionio  muziejaus ekspozicijose susipažinome su žymiausio Lietuvos menininko sukurtais tapybos  kūriniais, išsirinkome labiausiai  patikusius darbus ir jau grįžę per pamokas piešime, kursime improvizacijas.

      Trumpas pasivaikščiojimas po Laivės alėją, pietūs jaukiose kavinaitėse ir vėl edukacija, tik jau kitame muziejuje.

      Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų. Jis pradėtas kurti 1919 m.
      Muziejus iškilmingai buvo atidarytas 1921 m. Vasario 16-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės dieną.
      1
930 m. pašventintas naujo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.

      1936 m. Vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujas muziejaus pastatas.

      1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo.

      1990 m. sausio 29 d. muziejui sugrąžintas tikrasis vardas.

      Muziejuje rengiamos archeologijos, Lietuvos karybos istorijos, Lietuvos diplomatijos istorijos, Lietuvos kultūros istorijos ir kt. parodos. Susipažinome su visomis muziejaus ekspozicijomis. Nustebino retų  eksponatų gausa, pateikimas.

      Grįž​ome pavargę, bet daug pamatę ir sužinoję.

Keliautojai, 2018 m. balandžio 19 d.

 

Lietuviška dvasia lietuvybės lopšyje…

      Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas šią žemę įvardijo terra sudorum, kiti šį regioną dar tebevadina Sūduva, bet daugeliui žinomesnis Suvalkijos vardas.

      Sūduvą, be abejonių, derėtų vadinti ir patriotiškiausiu Lietuvos regionu – J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, J. Jablonskio ir begalės kitų didžiųjų iš šio krašto kilusių lietuvių įpūsta dvasia Suvalkijoje dar tikrai gyva, lietuvybės lopšys tebesisupa. Tai pajutome gražią šio pavasario balandžio 13 dieną keliaudami po Suvalkiją.

      Patriotinės dainos konkurso, skirto Kovo 11–ajai, nugalėtojams – 1d, 1e ir 2e klasių moksleiviams – mokykla padovanojo Lietuvos šimtmečio kelionę po Suvalkiją. Pirmiausia aplankėme J. Basanavičiaus gimtinę, prisiminėme jo gyvenimą, veiklą, susipažinome su senoviniais padargais, darbo įrankiais, indais, pamatėme klojimo teatrą.

      Nuvykę į Paežerių dvarą, visą teritoriją apžiūrėjome iš Belvederio bokšto, o oficinoje įsikūrusiame Vilkaviškio krašto muziejuje išvydome V. Kudirkos smuiką.

      Ypač visus sužavėjo asmenybės, dirbančios Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje. Muziejaus darbuotojai įtaigiai perteikė partizaninio judėjimo ir tremties patirtį, sudomino autentiškais prisiminimais, nes patys buvo ištremti.

      Nuvykę į jaukų, ypatingą aurą išsaugojusį Gelgaudiškio dvarą, vaikščiodami po  menes, susipažinome su turtinga jo istorija, o drąsiausi ryžosi pasimokyti dvaro šokių. Tai buvo ir kultūros, istorijos pamoka, ir linksma pramoga…

      Ačiū gimnazijos administracijai!

Mokytoja Ž. Siniuvienė, 2018 m. balandžio 13 d.

      Mokinių mintys

      Didžiausią įspūdį paliko Jono Basanavičiaus gimtinė, nes buvo įdomu persikelti į šio žymaus žmogaus gyvenimo laikotarpį ir pasiklausyti jo biografijos. (Diana, 2e)

      Labai patiko dvarai, bet didžiausią įspūdį paliko šokis. (Gabija, 2e)

      Įspūdingiausias pasirodė Gelgaudiškio dvaras, patiko šokis, kurį linksmai šokome… (Urtė ir Precilija, 2e)

 

Edukacinė kelionė į Kauną

      Balandžio 12 d. pažintį su Kaunu pradėjome nuo Karo muziejaus kiemelio skulptūrų parko, o pažintį su M. K. Čiurlionio muziejum nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos.

      Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – vienas žymiausių kada nors gyvenusių Lietuvos dailininkų ir kompozitorių, taip pat aktyvus kultūros veikėjas, kurį visad jaudino Lietuvos tautinis nubudimas. Ne veltui dar 1905 m. M. K. Čiurlionis broliui Povilui rašė: „Ar Tau žinomas lietuvių judėjimas? Aš pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai?“ Po studijų Varšuvoje ir Leipcige grįžęs į Lietuvą Čiurlionis sėkmingai užmezgė ryšį su Vilniuje veikusiais lietuvių inteligentais ir kitais dailininkais. Vilniuje jis užsiėmė plataus profilio kultūrine veikla: vadovavo chorui, harmonizavo liaudies dainas, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. 1907 m. Vilniuje tapo vienu iš pirmosios lietuvių dailės parodos organizatorių, kurioje eksponavo ir savo kūrinius. Čia susipažino su savo būsima žmona – rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritike Sofija Kymantaite. 

      Keliaudami per M. K. Čiurlionio galeriją, susipažinome su didžiuoju Lietuvos kūrėju – kaip Čiurlionis suvokė patriotizmą, kokia aktyvi ir įvairiapusiška buvo jo kultūrinė veikla, kas buvo jo draugai ir bendražygiai, kokių nuotykių ir kuriozų jis patyrė dirbdamas dėl Lietuvos.

Mokyt. A. Vekterienė, 2018 m. balandžio 12 d.

 

Visada norėsime sugrįžti į Varšuvą

      62 mokiniai ir 5 mokytojai lapkričio 9 d. apie 14 val. atvykome į Varšuvąmiestą, menantį Varšuvos gyventojų pasiaukojimą ir ryžtą, tarsi feniksas pakilusį iš pelenų po Antrojo pasaulinio karo. Vos tik atvykę lankėmės Koperniko mokslo centre,  kur interaktyviu būdu galėjome susipažinti su mus supančiais reiškiniais: besidomintys biologija ir aplinkosauga galėjo tyrinėti žmogaus kūno dalis, pasitikrinti savo fizinę būklę ir  palyginti ją su laukinių gyvūnų savybėmis, atsisėdus ant dviračio buvo galima šalia savęs netikėtai pamatyti pasirodžiusį netikrą skeletą ir sužinoti, kaip mūsų kūno griaučiai atrodo sėdint ant dviračio, turėjome galimybę pasėdėti neįgaliojo vežimėlyje ir pabandyti įveikti tam tikras kliūtis – apsisukimą, pervažiavimą per slenkstį, suprasti, kaip jaučiasi ir su kokiais keblumais susiduria neįgalūs žmonės, pamatyti, kaip susiformuoja tornadas, pajusti žemės drebėjimą, prilygstantį 6 balų žemės drebėjimo stiprumui pagal Richterio skalę, ir sužinoti daug kitų įdomių reiškinių. Šiuolaikinėmis technologijomis Koperniko Dangaus planetariume susipažinome su kosmoso paslaptimis bei organizmais, nematomais plika akimi, gyvenusiais prieš milijonus metų, ir kt.  Į viešbutį atvykome pavargę, tačiau pilni gerų emocijų ir naujų žinių, kurias visur buvo galima pritaikyti ir išbandyti praktiškai.

      Antrą dieną lankėmės Varšuvos senamiestyje. Buvome senamiesčio širdyje – Turgaus aikštėje. Žavėjomės aukštais ir spalvingais XVII amžiuje turtingų miesto pirklių pastatytais namais. Vaikštinėdami po senamiestį matėme miesto sienos griuvėsius, barbakaną, apsilankėme Šv. Onos bažnyčioje ir kt. Po to gėrėjomės Karališkąja pilimi (Karalius Žygimantas III 1596 metais Lenkijos sostinę iš Krokuvos perkėlė į Varšuvą, nes ji buvo pusiaukelė tarp dviejų svarbiausių karalystės miestų – Krokuvos ir Vilniaus). Puošnioje Karalių pilyje matėme autentiškus baldus, paveikslus, sietynus ir kt. Vėlai vakare grįžome namo.

2017 m. lapkričio 11 d.

 

Gimnazijos dovana geriausiai besimokantiems ir aktyviausiems mokiniams – nemokama kelionė į Šiaulius

     Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje yra graži tradicija – kiekvienų mokslo metų pradžioje organizuoti nemokamą kelionę po Lietuvą geriausiai besimokantiems ir aktyviausiems mokiniams. Šiais metais 68 gimnazijos mokiniai vyko į ekskursiją maršrutu Zokniai-Šiauliai-Kryžių kalnas. Gimnazistai aplankė Zoknių karinių oro pajėgų bazę, kurioje JAV ir Lietuvos kariškiai papasakojo apie naikintuvų „gudrybes“ ir veikimo principus. Tai sukėlė didelį mokinių susidomėjimą, todėl gimnazistai pateikė nemažai klausimų.

     Didelį įspūdį moksleiviams paliko ir „Rūtos“ šokolado bei dviračių muziejai. Subjuręs oras neatbaidė gimnazistų nuo apsilankymo Kryžių kalne: čia visi pasisėmė dvasinės stiprybės.

Mokyt. R. Birieta, 2017 m. spalio 25 d.

      

Išvyka į Lenkiją ir Slovakiją

      Po pusės paros važiavimo autobusu, pasiekėme Aušvico koncentracijos stovyklą. Čia galėjome išgirsti ir įsijausti į kančiomis ir krauju paženklintą stovyklos istoriją. Kelioms valandoms tapome šios tragedijos žiūrovais ir klausytojais. Galvoje kirbėjo mintis, kaip gerai, kad mums neteko to patirti.

      Po slogių ir liūdesį keliančių minčių mes atvykome į Zakopanę – Lenkijos žiemos sostinę, kurioje gyvena daugiau kaip dvi dešimtys tūkstančių gyventojų. Šiame Tatrų kalnų masyvo apsuptame slėnyje buvome nustebinti labai gražaus kraštovaizdžio, tuo metu dar kalnų viršūnėse žybčiojo nespėjęs ištirpti sniegas.

      Po viešnagės Zakopanėje, mūsų kelionę tęsė pažintis su Slovakijos urvais, kuriuose auga įvairių formų ir dydžių stalaktitai ir stalagmitai. Apie tai kalbame ir geografijos pamokose, tačiau čia visa tai galėjome pamatyti tikrovėje.

      Ne mažiau nustebino ir Tatrų nacionalinis parkas. Žygį į gražiausias viršukalnes pradėjome keltuvu. Apėjome kalnų ežerą ir observatoriją. Gėrėdamiesi įspūdingais Aukštųjų Tatrų vaizdais pėsčiomis lipome iki Lomniske Sedlo viršukalnės (2100 m.). Pavargę, bet pilni įspūdžių vakare atsipalaidavome vandens pramogų parke. Ši ekskursija išsiskyrė gamtos objektų gausa.

Mokyt. D. Kozlovskij, 2017 m. spalio 23 d.

      Mokinių įspūdžiai

     Didžiausią įspūdį padarė Slovakijos Aukštieji Tatrai: buvo nuostabu, nes kalnus matėme pirmą kartą. Dar patiko Zakopanė ir Popradas, nes labai tvarkingi miestai, nė vienos šiukšlės, vietovės išsiskiria savo architektūra. (Laura ir Milėna, 1d)

     Buvo viena iš geriausių kelionių, kurioje esu buvęs. Keliavimas autobusu vargino, bet įdomu buvo bendrauti su bendraklasiais. Aušvice įsitempęs klausiausi, ką teko patirti žmonėms Antrojo pasaulinio karo metais. Vėliau sužavėjo pramogos vandens parke, įspūdingas buvo pasivaikščiojimas stalaktitų ir stalagmitų urvuose, nepakartojamas kėlimasis į 1768 m. aukštį… Norėčiau, kad tokių kelionių būtų daugiau. (Domas, 1d)

     Viena iš geriausių kelionių. Labai gera keliaujančiųjų grupė. Patiko kopti į kalnus bei mėgautis gražiais vaizdais. Ačiū už puikią kelionę. (Deimantas, 1d)

     Buvome Aušvico koncentracijos stovykloje, kur netgi vaikščioti baisu, galvojant apie tai, kiek nekaltų žmonių čia buvo nužudyta, sudeginta… Mačiau aukštus Tatrų kalnus!.. Kelionė buvo smagi. Norėčiau viską pakartoti iš naujo. (Rytis, 1d)

     Mačiau aukštus kalnus!.. Norėjau lipti kuo aukščiau… Ypač įspūdinga, kad nusifotografavome kalnuose ant didelio akmens. Patiko viešbučiai, vandens parkai. Žavėjomės, kai geografijos mokytojas nusileido nuo aukšto vandens kalnelio… (Danielius, 1d)

     Buvo fantastiška kelionė! Įspūdingas Zakopanės centras, vandens parkas, ypač patiko Slovakijos urvuose ir kalnuose… Linksmi mokytojai, įsimintina frazė iš kelionės: „Ko čia žiūri, obuoly!“ (Erikas, 1d)

     Kelionė labai patiko dėl įspūdingų vaizdų… Mes daug pamatėme ir sužinojome. Kalnai tiesiog apstulbino. (Skaistė, 1d)

 

Kelionė į Latvijos širdį – Rygą

      Anksti ryte iškeliavome iš Lietuvos. Pirmiausiai susipažinome su senamiesčiu: prie Dauguvos prigludusia Rygos pilimi; senosios Rygos gatvelėmis, kurių kiekviena savita ir ypatinga; Rygos katedra, išsiskiriančia dydžiu ir puošyba, garsia visoje Europoje senųjų vargonų skambesiu; šimtmečius menančia seniausia Rygos Rotušės aikšte su Rotušės rūmais bei Juodagalvių pirklių gildija; Didžiosios ir Mažosios gildijų namais, liudijančiais miesto istoriją; gynybinės miesto sienos likučiaisParako bokštu. Žavėjomės ir atradome daug modernių skulptūrų, kurios žymi svarbias istorines vietas. Atradome miesto raktą. Apsilankėme moderniame automobilių muziejuje. Jo turtingai automobilių ir kitokių technikos eksponatų gausybei apžiūrėti ir visos dienos nepakaktų.

      Latvijos kino miestelyje Cinevilla dalyvavome filmo kūrime ir stebėjome, kaip po atviru dangumi yra kuriamas kinas. Įsijautėme į personažų vaidmenis. Kino miestelis yra vienintelė Baltijos šalyse tokio mąsto kino dekoracija po atviru dangumi. Ekskursinės programos metu apžiūrėjome vietinius objektus: bažnyčią, istorinius tiltus, turgaus aikštę, akmenimis grįstas gatves, Dauguvos krantinę su laivais, tramvajų, karinės technikos ir kitus rekvizitus, leidžiančius pažvelgti į kino kūrimo užkulisius.

      Pakeliui į namus užsukome į Bauskės pilį. Ir jau vakare kupini malonių įspūdžių grįžome namo. Buvo smagu, daug sužinojom, pamatėm ir patyrėm. Už kelionės organizavimą dėkojame mokytojai Darijai Zigmantienei. 

Keliautojai, 2017 m. spalio 20 d.

 

Ekskursija į Valdovų rūmus

      2017 m. spalio 18 d. 3a klasė po pirmos pamokos iškeliavo į Valdovų rūmus. Diena pasitaikė ypatinga, saulė švietė raudonai, senamiestis pasitiko svetingai. Valdovų rūmuose gidė mus supažindino su Renesansu ir jo puoselėtojais Vilniuje. Visiems patarčiau apsilankyti Valdovų rūmuose, pastudijuoti stendus, susipažinti su Lietuvos istorija, kultūros reiškiniais.

      Vėliau visa klasė pasivaikščiojo Bernardinų sode. Krentantys geltoni lapai, raudonos uogos, paskutiniai vystantys žiedai, raminanti aplinka. Verta aplankyti ir tebevykstančią parodą Vilniaus Nacionalinėje dailės galerijoje pavadinimu „Vilniaus piešimo mokykla“. Spėkite, kur ekskursija baigėsi. Neatspėjote. Mcdonald’e.

3a klasės fotografė Raminta Jankevičiūtė

 

Edukacinė kelionė į Varnius, Židikus, Šarnelę ir Žemaičių Kalvariją

      Mūsų gimnazijos moksleiviai rugsėjo 21 dieną paskyrė Lietuvos šviesuolių ir Žemaitijos gilesniam pažinimui. Keliavome autobusu, žvalgydamiesi po gražiąsias Aukštaitijos ir Žemaitijos apylinkes bei upes, apipintas legendomis, aplankėme Varnius, kitaip vadinamus Žemaitijos Vatikanu, ir juose esantį Vyskupystės centrą, kur mokėsi daug lietuvių kalbai ir literatūrai nusipelniusių žmonių. Taip pat apžiūrėjome įspūdingą Rainių koplyčią bei nukeliavę į Židikus baltomis rožėmis bei tylos minute pagerbėme Šatrijos Raganos atminimą. Paskutinė stotelė – poeto Vytauto Mačernio gimtinė Šarnelė ir Žemaičių Kalvarija. Čia važiavome „Mačernio keliu Anapilin“, gilinomės į jo gyvenimą, pagerbėme autoriaus amžinojo poilsio vietą, skaitydami jo eiles barbenančio lietaus fone.

Liveta Pilvelytė, 4b kl., 2017-09-21

 

   Kelionių archyvas

Išvyka į LRT

Įspūdžiai po kelionės į Stokholmą

Pirmokų kelionė į Anykščius

Pažintinė ekskursija po Lenkiją

Kelionė į Bauskę, Jaunpilį, Kuldigą, Riežupę, Ventspilį, Cinevillą

Edukacinė ekskursija Talinas – Stokholmas – Ryga

Ekskursija į Vokietijos sostinę Berlyną

Edukacinė kelionė į Šiaulius ir Panevėžį

Seminaras mokytojams „Kultūrinis ir istorinis paveldas – kelias į sėkmingą mokymą“

Valstybė prasideda nuo sienos

Geriausiai besimokančių ir aktyviausiai dalyvaujančių gimnazijos visuomeniniame gyvenime kelionė po Anykščių apylinkes

Teatro dienos nugalėtojų kelionė po Lietuvą

Ryga – Stokholmas – Sigulda

Ekskursija į Minską ir LDK pilis Baltarusijoje

Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje

Lietuvio kraujo – daug pralieta

Kelionė į Žemaitiją

Kelionė į Dzūkijos nacionalinį parką

Kelionė į Medininkus