Kelionės

Edukacinė kelionė į Varnius, Židikus, Šarnelę ir Žemaičių Kalvariją

2017-09-21

 

Išvyka į LRT

      Gegužės viduryje su klase lankėmės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejuje. Ekskursijos metu turėjome galimybę susipažinti su Lietuvos radijo ir televizijos raida. Muziejuje pamatėme praėjusio amžiaus radijo imtuvų, senovinių garso bei vaizdo įrašymo ir redagavimo įrenginių, išgirdome apie jų istoriją, klausėme apie Sausio 13-osios įvykius ir pasižymėjusius drąsa bei talentu LRT darbuotojus. Taip pat aplankėme radijo bei televizijos studijas, tarp jų ir studiją, kur filmuojama populiariausia laida vaikams ,,Gustavo enciklopedija“.

Miglė Narbutytė, 3c kl., 2017 m.

 

Įspūdžiai po kelionės į Stokholmą

      Man patiko viskas, nes ši ekskursija mano gyvenime buvo pati įdomiausia. Viskas buvo puikiai suplanuota. Stokholmas be galo graži sostinė. Kelionė keltu buvo labai įdomi, smagiai praleidome laiką su draugais. Be abejo, norėčiau ją pakartoti. (Agnė Čereškaitė)

      Iš šios kelionės patys geriausi įspūdžiai. Kelionė buvo labai smagi, daug pramogų. Pati Švedija ir jos miestas Stokholmas labai įspūdingas ir gražus, visiškai skiriasi nuo mūsų sostinės. Kelionė keltu pati smagiausia, antrą kelionės dieną buvo nereali diskoteka, kuri įsiminė labiausiai ir išliks nostalgija dar ilgai! Su draugais praleidome patį geriausią laiką! Labai dėkoju mokytojoms, tikiuosi daugiau tokių kelionių. (Gitana Černauskaitė)

      Kelionėje į Stokholmą patyriau išties neužmirštamų akimirkų! Nors pačiame Stokholme buvome trumpą laiką, tačiau pats vykimo procesas buvo TOBULAS. (Danas Alešiūnas)

      Man didžiausią įspūdį paliko Stokholmo senamiestis, keltas. Žmonės Švedijoje labai draugiški, mieste labai daug gražių tiltų, įvairių lankomų vietų. Paliko įspūdį kelto dydis, pramogų kiekis. Praleidau labai gerai laiką su draugais, susipažinau su naujais žmonėmis. (Rokas Vengrauskas)

      Švedijoje labiausiai patiko senamiestis. Sužavėjo tai, kad žmonės ten labai draugiški. Taip pat labai patiko pramogos bei nakvynė kelte. Susipažinome su naujais žmonėmis, pašokome diskotekose bei tiesiog smagiai praleidome laiką su draugais kajutėse. (Greta Kovaitė)

      Kelionė į Švediją buvo labai gera ir labai man patiko. Stokholmas labai gražus miestas, o žmonės labai kultūringi bei linksmi. Kelte irgi buvo labai smagu, nes ten buvo daug veiklos. Ačiū už kelionę! (Simas Kičas)

      Kelionė buvo labai įdomi ir linksma. Miestai labai gražūs. Labiausiai patiko plaukti laivu. Patiko gamta ir salos. Patiko, kad davė laisvo laiko. Siūlau tikrai nuvažiuoti į Švediją. Labiausiai įsiminė vaizdas pro laivo langą. (Saulė Aleknavičiūtė)

      Kelionė man labai patiko. Stokholmas – gražus miestas. Man labiausiai patiko laive. Kadangi oras buvo labai geras, tai kelionė buvo tikrai puiki. Tikrai siūlau nuvažiuoti. (Domantė Bervidytė)

      Kelionė buvo smagi. Patiko keltis keltu, patiko gražus ir tvarkingas Stokholmas, skanus maistas. Tik buvo nuobodoka kelionė autobusu ir buvo labai mažai vietos. Ryga, Talinas nustebino savo senamiesčiais. (Tomas Vaskela)

      Tai buvo pirma mano kelionė laivu į kitą šalį, o įspūdžiai tiesiog kaip sapne! Svarbiausia tai, kad kelionė buvo su gera kompanija ir visada tvyrojo gera nuotaika. Pirma kelionės diena šiek tiek prailgo autobuse, bet pagaliau pasiekus Estiją sukilo visos emocijos, nes greit plauksim! Tik įžengusi į keltą pasijaučiau kaip labai prabangioj vietoj, buvo gražus fojė, grojo muzikantai, taip ir norėjosi sau įgnybti, įsitikinti, kad tai realybė, o ne sapnas… Vaizdas pro kelto langą… Tiesiog kažkas nuostabaus, tai, ko pamiršti būtų neįmanoma. Pagaliau atplaukusi į Švediją pasijaučiau labai jaukiai ir ramiai, Stokholmas – labai ramus ir gražus miestas, o kadangi oras buvo labai geras, tai bus dar nuostabiau. Senamiestis toks gražus! Žmonės visi draugiški. Tiesiog visiems labai rekomenduočiau, kas nebuvo, tikrai aplankykit Švediją, nepasigailėsit! (Laura Chadauskaitė)

      Kelionė buvo nuostabi, kupina įspūdžių, kurie įsimins visam gyvenimui. Pati Švedija ir jos sostinė Stokholmas yra vienas iš gražiausių pasaulio kampelių, kokiuose man yra tekę būti. (Ugnė Čepulytė)

      Ekskursija į Švediją man išties labai patiko. Ekskursija buvo puikiai suplanuota, niekada nenuobodžiavom, muziejai buvo labai įdomūs, ypač Vazos laivo.  Kelionė kelte buvo taip pat linksma. Šios ekskursijos tikrai nepamiršiu. (Ūla Mazgelytė)

      Kelionė į Švediją buvo labai smagi. Labai patiko Stokholmo centro aplinka: švarūs parkeliai, mandagūs, besišypsantys praeiviai, nuostabūs, dideli puošnūs pastatai, muziejai. Ši kelionė tikrai buvo labai smagi ir kupina nuotykių, ją atsiminsiu ilgai. (Julija Jermilova)

      Švedijoje buvo be galo gražu! Man ten be galo patiko, su mielu noru ten galėčiau gyventi. Ta atsmosfera visiškai kitokia nei pas mus Lietuvoje. Visi žmonės laimingi, su šypsenomis, be galo draugiški! Panorama taip pat gan skiriasi. Visur vanduo,visur švara, visur tvarka. BE GALO GERAI PRALEISTAS LAIKAS!!! (Brigita Treigytė)

      Visa kelionė buvo nuostabi. Kelto kontrolės buvau sulaikytas. Išsigandau labai, bet tai išėjo į naudą, nes su darbuotojais pabendravau angliškai, ko man labai trūko, nes gėdijausi šnekėti svetima kalba. Baisiai išgąsdinau visus kelionės draugus, bet nebuvau apkaltintas niekuo, nes nieko draudžiamo ar neteisėto neturėjau.
      Pati kelionė buvo nuostabi. Stokholmas toks gražus, gaila, kad brangus, bet linksmybių buvo nemažai. Įdomiausia dalis buvo paskutinė naktis kelte. Visą naktį buvau „ant kojų“, tą naktį vyko diskoteka, kuriuoje linksminausi iki paryčių, nes turėjau nuostabią kompaniją. Nepasigailėjau, kad keliavau kartu su klase, kiekviena sekundė  tapo įsimintiniausia. Tai buvo gyvenimo įvykis.
(Justas Djakonovas)

      Kelionėje labiausiai patiko laikas kelte. Stebino stulbinantys vaizdai, jūros grožis, saulėlydis, saulėtekis, salos. Kelte buvo labai daug pramogų, todėl laikas, praleistas su draugais, tikriausiai įsimintiniausias įvykis gyvenime. Keliauti per Estiją į Švediją tikrai buvo smagu. Įdomu buvo pamatyti šių šalių miestų grožį, apsilankyti parduotuvėse, kokių nėra Lietuvoje. Stebino miesto švara Švedijoje ir žmonių draugiškumas. Labai patiko Vazos muziejus. Taip ir nesupratau, kaip tą laivą atgabeno į uždarą erdvę. Norisi tokių kelionių vis daugiau, nes ne tik pamatai pasaulį ir būni su draugais, bet ir arčiau susibendrauji su naujais žmonėmis ir mokytojais. Gera mokytojus pažinti ne tik klasėje, bet ir svetimoje erdvėje. Taigi daugiau tokių kelionių! (Greta Kazlauskaitė)

2017 m. kovo 4-6 d.

 

Pirmokų kelionė į Anykščius

      Kovo 9 dieną gimnazijoje vyko pirmų klasių patriotinių dainų, skirtų Kovo 11-ajai, konkursas „Geltona, žalia, raudona“, kuriame geriausiai pasirodžiusios 1a, 1b ir 1d klasės laimėjo ekskursiją į Anykščius. Visų pirma apsilankėme buvusio Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaro rezidencijoje, kur turėjome galimybę susipažinti ir sužinoti įdomių faktų apie prezidentą A. Smetoną ir jo gyvenimą. Taip pat aplankėme netoli dvaro esančią mokyklą. Vėliau savo kelionę tęsėme Anykščiuose. Išbandėme vasaros rogutes ant Kalitos kalno, aplankėme lietuvių rašytojo Jono Biliūno kapą – Laimės žiburį. Net netikėtai užklupęs lietus nesutrukdė pasivaikščioti medžių lajų, nuo kurių atsiveria neįtikėtino grožio panorama, viršūnėmis.

Viltė Pranckūnaitė, 1b kl., 2017 m.

 

Pažintinė ekskursija po Lenkiją

      Spalio 12-15 dienomis (4 dienos, trys nakvynės su pusryčiais) grupė antrų klasių mokinių lankėsi kaimyninėje šalyje, su kuria Lietuvą sieja ir istoriniai, ir kultūriniai ryšiai.

      Aušvicas (Osvencimas) – Krokuva – Zakopanė. Kelionė ilga. Ar verta? Taip. Mokiniai pasisėmė daug geografijos, istorijos, literatūros dailės (architektūros) žinių. Man pačiai patinka didieji Europos miestai, vaikščiodama po juos, tiesiog jaučiu kultūros – muzikos, literatūros, filosofijos – sluoksnį, kurį čia pat mano atmintyje pažadina gausybė atpažįstamų vardų, simbolių ženklų. Iš mūsų gali atimti kailinius, piniginę, mobilųjį, automobilį, bet tai, ką mes nešiojamės atminčių dėžutėje, neatims niekas.

      Tad tegul kalba patys ekskursantai!

Mokyt. S. Kontrimienė, 2016 m.

      Visam laikui prisiminsiu Aušvicą. Lankytuose barakuose buvo jaučiamas unikalus, bet labai liūdnas ir slegiantis jausmas. Ir tos krūvos nužudytų žmonių daiktų – kalnas įvairiausių batų, šukų, dubenėlių… Nuotraukos… šioje mirties stovykloje pabuvojo daugiau kaip 1300000 žmonių. /Viktorija/

      Manau, verta pamatyti Veličkos druskos kasyklas, kupinas labirintų, įspūdingų olų, skulptūrų. Ir viskas iš druskos, viskas žmogaus rankomis padaryta. Iš 200 km. urvų ir olų eksponuojama vos 2 km. Tad be gido tikrai galima pasiklysti. /Gabija/

      Net nerandu žodžių, kaip apsakyti jausmus, pagalvojus apie Aušvicą (žmogaus rankų darbas!) ir Tatrų kalnus. Gamta kuria, o žmogus… Patiko Vavelio valdovų rūmuose. /Monika/

      Ilgam prisiminsiu Zakopanę. Pakilus keltu į kalną, rūkui leidžiantis, išniro kalnų grožis. Už kalnus gražiau tik kalnai! /Indrė/

      Labai ilgam prisiminsiu šią kelionę. Daug sužinojom ir pamatėm. Rekomenduoju ir kitiems šią kelionę. /Toma/

 

Kelionė į Bauskę, Jaunpilį, Kuldigą, Riežupę, Ventspilį, Cinevillą

      Ne karštą, bet saulėtą gegužės 16-osios rytą su 56 vietų autobusu išvykome į 2-jų dienų edukacinę-pažintinę kelionę po Latviją. Tai šalis, su kuria Lietuva ribojasi šiaurėje. Su šia valstybe yra nemažai istorinių, geografinių ir gamtinių sąsajų.

     Pirmoji mūsų aplankyta vieta vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos yra Bauskės pilis. Užlipome į centrinį pilies bokštą ir grožėjomės šio miesto panorama.

      Aplankę Jaunpilę, apžiūrėjome 14 a. pr. Livonijos ordino pilį, kuriai pavyko išsaugoti savo autentiškumą.

      Ne mažiau žavus ir Kuldigos miestelis, dar vadinamas Latvijos Venecija. Per trumpą apžvalginę ekskursiją matėme siauras gatveles, vienaukščius namus su viduryje esančiais kaminais ir raudonų čerpių stogais. Taip pat grožėjomės plačiausiu kriokliu Ventos upėje. Tai yra ta pati upė, kurios ištakos Lietuvoje. Tiesa, Latvijoje ji daug platesnė.

      Didelį įspūdį paliko Riežupės smėlio urvai. Nusileidę į aštuonių metrų gylį po žeme, pasivaikščiojome smėlio labirintais žvakių šviesoje.

      Vėlų vakarą atvykome į kurortinį Latvijos miestelį Ventspilį. Čia turėjome galimybę plaukti turistiniu laivu. Skersai ir išilgai išvaikščiojome šį miestą.

      Labai sužavėjo ir daugumai mokinių patiko Cinevilla kino miestelis, kuris yra vienintelis didelio masto kino dekoracija po atviru dangumi Baltijos šalyse. Galėjome pamatyti ir išgirsti įvairių istorijų, kaip vyksta filmavimai, ir patys kelioms valandoms tapti aktoriais. Susipažinome su filmavimo specifika. Tai buvo paskutinė mūsų šios ekskursijos lankoma vieta, po kurios 5 valandas važiavome į Vilnių.

Mokyt. D. Kozlovskij 2016 m.

 

Edukacinė kelionė Talinas-Stokholmas-Ryga

      Balandžio 7–9 dienomis pirmų klasių moksleiviai vyko į pažintinę ekskursiją maršrutu Talinas-Stokholmas-Ryga. 

      Susipažinome su trimis sostinėmis: aplankėme Talino senamiestį, kartu su gidu vykome į Vazos muziejų, Stokholmo Rotušę, kurioje vyksta Nobelio premijų įteikimas, užsukome pasižvalgyti po Karalių rūmus, pasivaikščiojome po miestą. 

      Įspūdį paliko ir Ryga, pamatėme Rygos pilį, Trijų brolių namus, Šv. Jokūbo bažnyčią, didžiausią Baltijos šalyse Domo katedrą, kurioje ilsisi Rygos įkūrėjo vyskupo Alberto palaikai, Švedų vartus, gynybinių sienų liekanas bei Rotušės aikštę.

      Didžiausią įspūdį moksleiviams paliko ne tik pamatyti vaizdai, bet ir plaukimas keltu, neformali bendravimo aplinka bei proga pabendrauti su moksleiviais iš skirtingų klasių.

Mokyt. Gražina Morozovienė

 

Ekskursija į Vokietijos sostinę Berlyną

      Prieš gerą pusmetį mūsų gimnazijos mokiniai keliavo į Europos šiaurę – Stokholmą, šįkart vykome į vakarus – Vokietijos sostinę Berlyną. Noras keliauti mūsų gimnazijos mokiniams ne blėsta, o tik didėja. Tai parodė pilnutėlis autobusas norinčių keliauti. Išvykome 2015 m. lapkričio 26 d. 18 val. Važiavome 15 valandų, kol pasiekėme ekskursijos tikslą – Berlyną. Laikas neprailgo, nes kiekvienas vaikas buvo kažkuo užsiėmęs: žaidė žaidimus, klausėsi muzikos, bendravo tarpusavyje, ir jiems buvo smagu. Kitai dienai pradėjus aušti, artėjome prie Berlyno priemiesčio. Sustojome nusiprausti degalinėje. Susišukavę, gražūs ir žvalūs nuvykome į Aleksandro aikštę. Apžiūrėję raudonąją rotušę, Marijos bažnyčią, Nikolajaus kvartalą, pilies salą, pajudėjome į Pergamo muziejų. Likusią dienos dalį buvome prie Brandenburgo vartų, stebėjome, koks didingas atrodo miestas iš katedros bokšto kupolo. Apžiūrėjome Reichstagą, buvusios Berlyno sienos liniją, aplankėme žydų genocido memorialą. Pro autobuso langą matėme Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčią, Europos prekybos centrą, istorinius zoologijos sodo vartus. Taip pat teko pavažiuoti ir miesto metro. Kai kuriems mokiniams važiuoti metro teko pirmą kartą, todėl jie liko labai susižavėję šia transporto priemone. Vėlų vakarą nuvažiavome į viešbutį, esanti miesto centre. Ryte atsikėlę ir sočiai pavalgę, apžiūrėję miestą, pajudėjome Lietuvos link. Vėlyvą naktį pavargę, bet geros nuotaikos grįžome namo.

Mokyt. D. Kozlovskij, 2015 m.

 

Edukacinė kelionė į Šiaulius ir Panevėžį

      2015 m. lapkričio 3 d. 1a, 1b ir 1c klasių mokiniai lankėsi Šiauliuose ir Panevėžyje. Aplankėme „Šokolado muziejų“ Šiauliuose, kur mūsų laukė edukacinė pamoka „Šokolado istorija nuo kavos pupelės iki šokoladinių saldainių gamybos“. Po pamokos pasivaikščiojome po Šiaulių miestą, pasigrožėjome „Auksiniu berniuku“  ir toliau vykome į Kryžių kalną.

      Grįždami aplankėme Panevėžio meninio stiklo dirbtuves „Glassremis“, kur sužinojome kaip gimsta stiklas ir jo gaminiai, pamatėme, kaip yra jie gaminami.

      Vakare pavargę, bet geros nuotaikos grįžome namo.

 

Seminaras mokytojams

Kultūrinis ir istorinis paveldas – kelias į sėkmingą mokymą“

      2015 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus Karoliniškių gimnazijos mokytojai dalyvavo išvažiuojamajame seminare tema „Kultūrinis ir istorinis paveldas – kelias į sėkmingą mokymą“. Mokytojai taip pat aplankė Dionizo Poškos Baublių muziejų, Panemunės ir Raudonės pilis, Veliuoną, Seredžių ir Vilkiją.

Mokyt. G. Morozovienė

 

Valstybė prasideda nuo sienos

Nenoriu žinoti, kad laisvė yra laikina,

Tėvyne, leisk man tikėti, kad ji amžina.

Leisk suprasti, kad ji nenuperkama

Ir kodėl mes ją turim branginti?

Tiesa, suprast gal ir nelengva,

Kai nieks nesikėsina jos atimti,

Tada ir visada drąsu ją ginti, nes nežinia,

Kiek priešo rankose ji bus verta.

Tačiau žinau aš praeities kartėlį,

Kad smurto ir mirties šešėly

Sunku atrast iš naujo gėrį,

Sunku ir dangų melst grąžinti mėlį.

Kaip ir sunku prašyti priešo dovanot gyvybę,

Palikt ramybėj tėviškės dorybę,

Nuversti priespaudą, niekšybę,

Išsaugot nepriklausomą valstybę.

Ką reiškia saugot ir ne kiekvienas žino,

Bemiegės naktys ir gūsis adrenalino.

Akylas žvilgsnis, kuris viską mato,

Žiūrėk jau dairos automato.

Ir štai pavojaus šmėklai grįžtant,

Suskubs rikiuotis sienos žmonės,

Ir mintyse supras kiekvienas,

Valstybė juk prasideda nuo sienos…

      2015 m. rugsėjo 29 d. mūsų gimnazijos ketvirtokai trečius metus dalyvavo Lietuvos muitinės istorijos pamokoje Medininkų pasienio poste. Moksleiviai susitiko su T. Šernu, skaitė savo sukurtas esė „Valstybė prasideda nuo sienos“, apžiūrėjo muitininkų namelį, kuriame 1991 m. buvo užpulti ir sušaudyti mūsų sienos gynėjai, uždegė žvakeles prie memorialo. Vėliau važiavo į muitinės postą, kur susipažino su muitininkų darbo kasdienybe, muitinės įranga, kinologų darbu.

      Keletas moksleivių minčių apie išvyką:

      „Šioje išvykoje aš pasijutau Lietuvos dalimi. Supratau reikšmę šio pasienio miestelio mūsų šaliai.“ (Titas, 4f kl.)

      „Iš tikrųjų, kaip sakė gerb. Tomas Šernas, mes daug ko nežinome apie ankstesnį pasienio darbą. Teko išgirsti ir smagių istorijų, bet, kaip paaiškėjo, kad anksčiau „sąjūdžiu“ vadinta muitinė dirbo labai sunkiomis sąlygomis. Šiandien teko pamatyti modernią, labai organizuotą ir visą laiką pasiruošusią ginti nuo nusikaltimų tarnybą.“ (Domantas, 4g kl.)

 

Geriausiai besimokančių ir aktyviausiai dalyvaujančių gimnazijos visuomeniniame gyvenime kelionė po Anykščių apylinkes

      2015 m. rugsėjo 23 d. labai gerai besimokantys ir aktyviai dalyvaujantys gimnazijos visuomeniniame gyvenime mokiniai praleido Anykščių apylinkėse. Šviesi, saulėta diena sveikino pirmūnus ir vasaros rogučių trasoje ant Kalitos kalno, ir Niūronyse, kur gimė mūsų jauniausias klasikas J. Biliūnas, ir „Lajų take“. Kokį norą buvo sugalvoję gimnazistai, kopdami į „Laimės žiburį“? Gal ir kitąmet patekti į išrinktųjų sąrašą? Jie nepasakė…

Mokyt. Sigita Kontrimienė

   

Teatro dienos nugalėtojų kelionė po Lietuvą

      Balandžio 8 d. rytą Karoliniškių gimnazijos Teatro dienos nugalėtojai artistai išvykome į ekskursiją po Lietuvą. Iš pradžių pasukome Kauno link ir važiavome į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Prie sankryžos į elektrinę pamatėme didžiulį apvalų KHAE ženklą. Gidė mums papasakojo, kad jis simbolizuoja vandens transportavimo vamzdį ir atitinka tikrąjį jo dydį (vamzdžio skersmuo – 7,5 metro).

      Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje mus sutikęs darbuotojas papasakojo, kad elektrinė yra vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Ji veikia tokiu principu: naktį, kai energetinėje sistemoje yra perteklinės elektros energijos, vanduo siurbiamas iš Kauno marių į viršutinį tvenkinį. Dieną žemyn leidžiamas vanduo suka hidroagregatus, pagamindamas iki 900 MW energijos. Įprastai dalis agregatų neveikia – jie parengti įsijungti sutrikus kitų energetinėje sistemoje esančių elektrinių veiklai. Kiti veikia pagal poreikį, taip išlygina dėl nevienodo elektros suvartojimo atsirandančius energetinio tinklo apkrovos netolygumus bei įtampos svyravimus.

      Pakilę prie aukštutinio baseino ir pasigrožėję gražiais apylinkių vaizdais, nusileidome nuo kalno prie žemutinio baseino ir iš ten kelionę tęsėme toliau.

      Pravažiavę Aukštadvarį, pasukome „Velnio duobės“ link. Gidė papasakojo, kaip galėjo atsirasti šis gamtos reiškinys. Nusileidę ir apžiūrėję duobę, pasukome į prie Trakų esantį Užutrakio dvarą. Liudviko XVI stiliumi dekoruotos Užutrakio dvaro sodybos neįkainuojama terasos puošmena – pasakiškas vaizdas į Galvės ežerą. Juo XIX a. kasryt mėgavosi dvaro šeimininkas grafas J. Tiškevičius (1868-1917), visą gyvenimą skyręs šios vietos gražinimui. Prancūziško mišraus stiliaus parkas, taisyklingų formų parteriai su karpomomis liepų alėjomis, ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis, daugiau nei 20 skirtingų dydžių ir formų tvenkinių, sudarančių unikalų vandens atspindžių parką.

      Iš Užutrakio ekskursiją tęsėme netoliese rymančioje Angelų kalvoje, išpuoštoje medinėmis angelų skulptūromis. Kalvą sudaro įvairios beveik penkių metrų aukščio ąžuolinės angelų skulptūros. Užsukę į apžvalgos aikštelę, įrengtą netoli Angelų kalvos, išvydome nuostabų vaizdą į didingąją Trakų Salos pilį ir deimantais raibuliuo­jantį Galvės ežerą.

      Pavakare pavargę, bet laimingi grįžome namo.

2015 m.

 

Ryga – Stokholmas – Sigulda

      Karoliniškių gimnazijoje jau tradicija tapo kasmet po kelias keliones už Lietuvos ribų. Šį kartą pasirinkome kruizą Baltijos jūra. Kai suskambėjo skambutis kovo 27 d. į pirmą pamoką, nuo mokyklos aikštelės pajudėjo autobusas su 42 mokiniais ir 4 mokytojais Rygos link. Buvo minčių pasirinkti kitą maršrutą: vis dėlto nemažas išbandymas yra plaukti su mokiniais 15 valandų jūra į vieną pusę, juo labiau kai vis dažniau išgirsti, kad nukrito lėktuvas, įvyko teroro aktas, nuskendo laivas. Beje, šiek tiek daugiau kaip prieš 20 metų Baltijos jūroje nuskendo Estonia, tačiau moksleivių noras buvo toks didelis, kad nugalėjo visas baimes.

      Pirmąja dieną apie vidurdienį atvykome į Rygą. Pasivaikščiojome po senamiestį, aplankėme Rygos pilis, Šv. Jokūbo bažnyčią, didžiausią Pabaltijyje Domo katedrą, kurioje ilsisi Rygos įkūrėjo vyskupo Alberto palaikai, o vakare pajudėjome į mūsų keltą Izabelė. Tai įspūdingas keltas, kuriame veikia restoranai, naktiniai klubai, diskotekos, sauna, parduotuvės. Mokiniams tai buvo viena įspūdingiausių vietų ekskursijoje, o mokytojams didžiausio atsakingumo reikalaujantis darbas. Juk vienoje vietoje tiek daug pramogų.

      Ryte, pavalgę sočius švediško stalo pusryčius ir pasigrožėję šcherais (salelėmis), pradėjome apžvalginę ekskursiją po Stokholmą. Aplankėme Karalių rūmus, Didžiąją katedrą, kurioje buvo karūnuojami šalies valdovai, Parlamentą, Riterių bažnyčią, lankėmės ir populiariausiame Skandinavijoje karališko laivo Vaza muziejuje. Vakare pavargę ir išalkę grįžome į keltą ir plaukėme į Rygą.

      Trečią dieną atvykome į Siguldos nacionalinį parką. Lyno keltuvu persikėlėme per Gaujos upę. Buvome Gutmanio oloje, vėliau Turaidės pilyje, aplankėme Dainų slėnį, skirtą žymaus latvių folklorininko K. Barono atminimui, nuo pilies bokšto gėrėjomės tankiais miškais apaugusiu Gaujos upės slėniu. Vakare pajudėjome Vilniaus link.

      Ši ekskursija, kaip ir kiekviena kita kelionė, paliko neišdildomų įspūdžių kiekvienam mokiniui. Tai, apie ką skaitė ar girdėjo iš pasakojimų, pamatė tikrovėje. Paskutinis klausimas, nuskambėjęs iš mokinių: kur bus kita kelionė?

Mokyt. D. Kozlovskij, 2015 m.

 

Ekskursija į Minską ir LDK pilis Baltarusijoje

      Jau ne pirmą kartą mūsų mokiniai vyksta į ekskursijas už Lietuvos ribų. Tad šį kartą nusprendėme kirsti išorinę Europos Sąjungos sieną su Baltarusija. Tai ilgiausia mūsų šalies siena su kaimynine šalimi. Iš dalies ši ekskursija baugino: tai savotiškas grįžimas į praeitį. Tačiau noras nugalėjo. Ir 2014 m. gruodžio 5 d. ankstyvą rytą išvykome į Lukašenkos šalį. Pirmoji vieta, kurią aplankėme, – Gervėčiai – lietuviškoji salelė Baltarusijoje. Ten apžiūrėjome įspūdingą neogotikinę 61 m aukščio Gervėčių Švenčiausios trejybės bažnyčią – aukščiausią katalikų bažnyčią Baltarusijoje. Nustebino šio miestelio tvarka, kas būdinga ir kitoms šios šalies vietoms. Aplankę Krėvą ir pilies likučius, pajudėjome Minsko link, kur turėjome apžvalginę ekskursiją. Kitą dieną pavalgę sovietinius pusryčius (dabar jau nelabai valgomus), išvykome į Nesvyžių – buvusią įtakingų magnatų Radvilų rezidenciją. Apžiūrėjome pilį ir išgirdome įdomių pasakojimų. Vėliau kelionė tęsėsi po Myro pilį, kuri įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Aplankėme ir Naugarduką – poeto Adomo Mickevičiaus gimtinę. Susipažinome su objektais, įamžinusiais poeto atminimą. Lydoje iš išorės apžiūrėjome Didžiojo kunigaikščio Gedimino statytą pilį, kuri mena ne tik kovas ir priešų apgultis, bet ir karališkąsias Jogailos vestuves.

      Per šias dvi dienas pamatėme labai daug, kartu prisiminėm Lietuvos istoriją. Ypač žavėjo, kad mokiniai susikaupę klausė gidų pasakojimų pilyse. Tai reiškia, kad mokiniams buvo įdomu ir tai juos paskatins daugiau domėtis Lietuvos istorija.

Mokyt. D. Kozlovskij, 2014 m.

 

Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje

      Dabartiniai mūsų gimnazijos mokiniai jau yra gimę Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Tad sovietinius laikus jiems sunku įsivaizduoti. Aišku, gali šį tą sužinoti per istorijos pamokas, televizijos laidų, interneto, bet tai nebus tas pats, ką patirti pačiam nors kelias valandas. Todėl 2014 m. spalio 20 d. darganotą rytą išvykome į netoli Vilniaus Nemenčinės miškuose esantį sovietinį bunkerį. Ten grįžome į praeitį. Mokiniai turėjo pamiršti visas savo teises – jie tiesiog jų neturėjo. Turėjo daryti, kas jiems liepiama. Negalėjo turėti savo nuomonės, išsakyti savo minčių, o tiesiog paklusti kiekvienam įsakymui. Mokiniai buvo pažeminti, išvadinti įvairiais žodžiais ir negalėjo priešintis. Nors tai buvo tik spektaklis, tačiau jis buvo labai tikras, atspindėjo tuos gūdžius sovietinius laikus. Vaikai kuriam laikui turėjo atsisveikinti su mobiliaisiais telefonais, fotoaparatais, buvo aprengti tų laikų rūbais ir keliavo po labirintus: tų laikų parduotuves, KGB kabinetus, kur buvo tardomi, po to mokėsi SSRS himno, buvo patikrinti sovietinio gydytojo ir t. t. Kai kuriuos, manau, nustebino, kai kam gal ir patiko, tačiau kiekvienas galėjo įvertinti ir suvokti, kas yra laisvė. O kaip dažnai mes jos nebranginame. Štai keletas mokinių minčių apie šią ekskursiją sovietiniame bunkeryje.

      „Man ekskursija patiko, nes supratau, koks gyvenimas buvo Sovietų Sąjungos laikais. Įdomu buvo tai patirti savo kailiu.“ (Martynas Jakas, 1b kl.)

      „Man ekskursija patiko, nes buvo galima ne tik pamatyti, bet ir pajusti sovietinį gyvenimą.“ (Indrė Jakubauskaitė, 1b kl.)

      „Ekskursija į bunkerius buvo labai įdomi. Sužinojau, kokias pareigas turėjo atlikti to meto paaugliai, karininkai. Buvo įdomu pamatyti sovietmečio daiktus, deficitines prekes, kurių šiandien galima nusipirkti visose parduotuvėse. Išmokome naudotis dujokaukėmis. Buvo linksma.“ (Emilija Krylovaitė, 1b kl.)

      „Ekskursijoje supratau, kad Sovietų Sąjungos žmogus buvo tiek suvaržytas, kad negalėjo išsakyti savo nuomonės, galėjo būti pašaipos objektas ir negalėjo niekam pasiskųsti. Matyt, buvo labai žiauru.“ (Martynas Indrašius, 1b kl.)

      „Supratau, kaip tais laikais buvo sunku ir kiek žmonių mirė KGB kamerose. Labai patiko, daugiau sužinojau apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje.“ (Mikas Karvelis, 1c kl.)

Mokyt. D. Kozlovskij, 2014 m.

 

Lietuvio kraujo – daug pralieta…

      Iš mūsų šalies praeities niekas nebeištrins tų skaudžių, tragiškų, tačiau labai svarbių mums įvykių, kurie Lietuvos piliečiams davė neįkainojamą pamoką – kovoti, kol turime jėgų, kol tikime savimi ir savo šalimi. Šitiek pralieto lietuvių kraujo nenuplaus jokios pergalės, nebesugrąžins ir tų žmonių, kurie šį pasaulį paliko anksčiau laiko.  Viską atidavę, net savo gyvybę, tai padarė dėl Lietuvos. Dėl mūsų vaikaičių šviesios ateities…

      Medininkuose dėl Lietuvos žuvę valstybės sienos saugotojai taip pat buvo žmonės. Jie turėjo šeimas. Jie buvo laimingi. Šios laimės nevalia buvo kam nors atimti. Buvo. Deja, viskas jau praeityje, tie kruvini 1991 m. įvykiai Medininkuose, tačiau jie niekados nebus pamiršti, o valstybės sergėtojai mūsų širdyse bus amžinai gyvi. Apsilankiusi Medininkų poste, aš pajutau tą slogią atmosferą, kuri tiesiog neleido ten ilgai užsibūti. Norėjosi išeiti. To pastato sienos matė daug kraujo, tą net pati įžvelgiau ant vienos iš sienų. Ten tikrai buvo kraujas. Kraujas lietuvio, kuris už mūsų saugumą atgulė amžiams…

      Ginti tėvynę, saugoti ją nėra privalu. Galbūt Tu pats to nenori, tačiau pagalvojus apie savo protėvius, kurie dėl josios kovojo, ir ateities kartas, kurios žengs mūsų pačių grįstu, bet duobėtu bei klaidžiu keliu, darosi graudu. Kas liks iš Lietuvos, jei mes nustosime kovoti? Išnyks mūsų tautiškumas, nebeliks šaly patriotų, suirs vienybė. Tai ir yra baisiausia, nes mes negalime pasiduoti. Sąžinė neturėtų to leisti.

      Viltis visuomet gyva, ji turi skatinti veikti, judėti pirmyn. Išklausiusi T. Šerno tos nakties skaudžių prisiminimų, susimąsčiau, jog nereikia viltis geresnės kloties, nededant jokių pastangų. Manau, štai tą ir įrodė visi Lietuvos kovų dalyviai. Juk jie tikėjo, būtent jųjų dėka dabar turime laisvę!

Birutė Tracevičiūtė, 4c kl., 2014 m.

 

Kelionė į Žemaitiją

      2014 metų birželio 2 dienos rytą išvykome į ekskursiją po Žemaitiją. Pirmiausia aplankėme poeto Maironio tėviškę: užėję į trobą turėjome galimybę prisiliesti prie autentiškų daiktų, išgirdome Jono Mačiulio ir jo seserų gyvenimo istorijas, daugelį nustebino žinia, kad dar yra gyva viena iš Maironio dukterėčių.

      Prisilietę prie tautos dainiaus gimtosios aplinkos važiavome į Nemakščių miestelyje įsikūrusį Senovinės technikos muziejų. Pagrindinė privataus Leono Tamulevičiaus muziejuko tema – tai pirmosios pasaulyje aštuonratės savaeigės važiuoklės išradėjo Pšemislovo Neveravičiaus darbai, jo šeimos istorija ir atkurtas aštuonratis vežimas. Moksleiviams buvo suteikta proga pasimokyti vairuoti aštuonratį ir kai kuriems visai gerai sekėsi… Muziejuje apžiūrėjome ekspozicijas, skirtas siuvėjo, batsiuvio, audėjos amatui, miškininkystei, Žemaičių plento tiesimo laikotarpiui, Nemakščiuose 1932 metais veikusiai gaisrinei.

      Dar vienas iš mūsų kelionės tikslų buvo Plungės dvaro sodyba – kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų ansamblis. Vaikščiodami po parką žavėjomės šimtamečiais ąžuolais, klevais, grakščia meilės deivės Afroditės figūra, tvenkiniais, didingais, šviesiais rūmais – suvokėme, kad senojo parko aurai lemta gyvuoti šimtmečiais. Ypač įspūdinga pasirodė Laikrodinė oranžerija, kurioje dabar įsikūrusi Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, turinti vienintelį veikiantį laikrodį su viena rodykle ir retu ir unikaliu inkaro mechanizmu.

      Po to aplankėme Šaltojo karo muziejų – ypač vaikinus domino kovinių raketų ir kitos Šaltojo karo ginkluotės pavyzdžių maketai, au­ten­tiš­ka to me­to įran­ga, gink­lai. Apžiūrėjome raketų paleidimo šachtą.

      Galutinis kelionės tikslas buvo Šventoji. Nors ją pasiekėme jau gana vėlai, vis tiek viliojo Baltijos jūros ošimas. Nors vanduo gėlė kojas, ne vienas ryžosi pabraidžioti, kai kurie ir su batais…

      Kiekvienas stengėsi nusifotografuoti jūros fone…

      Kitą rytą atsibudę (kai kurie beveik ir nemiegoję!) dar grožėjomės jūros vaizdais, pietavome ir pramogavome HBH komplekse, o tada jau, dalindamiesi įspūdžiais, patraukėme Vilniaus link.

Mokyt. Ž. Siniuvienė, 2014 m.

      Mokinių mintys

      Norėtume, kad daugiau būtų tokių įspūdingų ir linksmų kelionių! Visi mokytojai kelionėse turėtų būti tokie linksmi kaip Kazlas (mokyt. D. Kozlovskij). (Edgaras, 1d kl.)

      Kelionėje turėjome ir mamą, ir tėvą, ir tetą. Buvo fantastiška! (Edvinas, 1d kl.)

 

Kelionė į Dzūkijos nacionalinį parką

      Antrų ir trečių klasių mokiniai ir mokytojai 2014 m. balandžio 23 d. išsiruošė aplankyti Dzūkijos nacionalinį parką, pažinti gražiausias šio Lietuvos regiono vietas. Kelionė paliko didelį įspūdį. Stabtelėta Perlojoje, apžiūrėtas paminklas, skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir išsaugotas net ir sovietinės okupacijos metais. Šiek tiek pavažiavus atsivėrė nuostabūs Merkinės vaizdai, teko lipti į piliakalnį ir grožėtis panorama, įamžinta rašytojo V. Krėvės padavimuose. Didžiausią įspūdį paliko viešnagė Čepkelių rezervate. Eita smėlėtais girių takais iki paties raisto.  Oras buvo puikus, tad įveikti šeši kilometrai pirmyn visai neprailgo. Atsivėręs aukštapelkės vaizdas gniaužė kvapą, o kur dar pažintis su unikaliais augalais, pamatytu žalčiu bei koks jausmas pamirkius kojas raisto vandenyje.

      Senoviniai Dzūkijos kaimai stebino archajiškumu, senosios architektūros išsaugojimu. Juos supanti gamta ir tekanti Ūla žavėjo derme ir grožiu.

      Kelionės pabaigoje buvo užsukta į Dargužių kaimą, susipažinta su sūrininkais, pasidžiaugta ožkomis ir prisipirkta sūrių.

      Kelionė buvo puiki, paliko daug įspūdžių. Visi suprato, kad Dzūkijos kraštas – nuostabus Lietuvos kampelis.

Mokyt. J. Montrimienė, 2014 m.

 

  Kelionė į Medininkus

   

      Ir štai išaušo tas šaltas ir vėjuotas Spalio 1-osios rytas, kai nuo Seimo rūmų 2 autobusais išrinktieji Vilniaus Karoliniškių gimnazijos mokiniai išvyko į Medininkus. Patogiai įsitaisę, patraukėme iki pirmojo mūsų kelionės taško. Atvykome prie Medininkų pilies. Ir visi išlipę įžengėme į  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūrinę gardinę pilį. Medininkų pilis minima nuo 1311–1313 m., joje apylinkės gyventojai slėpėsi nuo Totorių ir Vokiečių ordino, tačiau 1402 m.  ji buvo sudeginta ir  nuo XV a. pabaigos gynybai nebenaudota. Pilies kieme pasitiko pilies  muziejuje dirbantis žmogus. Jis maloniai pasikvietė į naujai pastatytą pilies priestatą, kuriame papasakojo Medininkų pilies istoriją ir parodė daug įdomių nuotraukų. Po pasakojimo turėjome laiko pasivaikščioti pilies kieme. Taip pat norintys galėjo išsikalti sau po monetą. Apžiūrėję pilį  traukėme atgal į autobusus. Kitas mūsų kelionės tikslas buvo susitikimas su Lietuvos Muitinės pareigūnu Tomu Šernu, vieninteliu likusiu gyvu po Medininkų tragedijos. Nuvažiavę į vietą, pirmiausia atkreipėme dėmesį į šalimais stovintį metalinį vagonėlį, kuriame, kaip po to mums buvo papasakota, muitininkai sėdėdavo ir surašinėdavo kiekvieną atvažiuojantįjį ar išvažiuojantįjį. Norintys turėjo  galimybę užeiti į vidų. Neilgai trukus su dar keliais muitinės pareigūnais atvyko ir Tomas Šernas, kuris pasakojo, jog sąlygos dirbant tame vagonėlyje buvo nežmoniškos. Vasarą būdavo be galo karšta, o žiemą šalta. Gerbiamasis T. Šernas  mus visus sukvietė pasiklausyti  tragiškos 1991 m.  liepos 31-sios Medininkų žudynių istorijos, kurioje pats dalyvavo. Pasakojo savo išgyvenimus, taip pat, ką jiems visiems teko patirti. Viena iš labiausiai įstrigusių pasakojimo detalių buvo ta, jog kai iš Vilniaus paskambindavo ir pasakydavo, kad jų link artėja ginkluoti asmenys, jie nenorėdami, jog  viskas būtų išvogta ar sudeginta, visus daiktus, esančius vagonėlyje, sunešdavo į šalia esantį mišką, o viskam praėjus, viską susinešdavo atgal. Tai buvo lovos, stalai ir įvairiausi kiti daiktai. Pabaigęs savo kalbą, Tomas Šernas mokiniams padovanojo savo knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“, kurioje ir pats pasirašė. Dar kelias minutes pasišnekučiavę su Tomu Šernu, patraukėme autobusų link ir judėjome toliau. Pagaliau pasiekėme paskutinį, bet nepraščiausią mūsų ekskursijos tašką – pasienio postą. Kai išlipome iš autobusų, pasitiko uniformuotas muitinės pareigūnas, kuris mums suorganizavo trumpą pažintinę ekskursiją apie muitinės paskirtį bei aprodė pagrindinius jų postus, kuriuose kiekvieną dieną vyksta labai įtemptas darbas. Kai išklausėme trumpo pasakojimo, mūsų grupę perėmė kitas pareigūnas, kuris mus vedžiojo į kiekvieną postą atskirai, kuriuose esantys darbuotojai supažindino su savo darbo pobūdžiu: kaip vyksta darbas, su kokiomis įdomybėmis bei pavojais tenka jiems susidurti. Mokiniai buvo supažindinti su įvairia įranga, kuri padeda aptikti neleistinas medžiagas, kurios nelegaliai bandomos gabenti per sieną. Taip pat pareigūnams talkina puikiai šiam darbui išdresuoti šunys, be kurių turbūt būtų sunku apsaugoti mūsų šalį nuo nelegalių prekių. Juk žmogus tiek neužuodžia kiek šuo. Viena  kinologijos skyriaus  muitinės darbuotoja buvo parengusi programą, kurioje buvo supažindinama su šunų darbo pobūdžiu. Keli mokiniai buvo įtraukti į šią programą ir galėjo pasijusti tikrais kontrabandininkais ir pajausti, kaip gyvūnas užuodžia neleistinas prekes. Čia mūsų ekskursija ir buvo baigta. Tiesa, buvome pavaišinti karšta arbata ir labai skania koše. Atsisveikindami su pareigūnais, sulaukėme kvietimo ateityje prisijungti prie jų kolektyvo bei saugesnės šalies užtikrinimo. Vis dėlto visa ši ekskursija parodė, jog muitininko darbas yra pavojingas, tačiau be galo įdomus ir naudingas visuomenei, todėl verta pagalvoti, kokį didį žygdarbį visi šie žmonės yra padarę ir tęsia jį toliau!

Laura ir Gabija, 4f kl, 2013 m.