Menų

Sveikiname

VIII Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio-konkurso „Mano senas drauge…“,

skirto Elenai Mezginaitei atminti, trečios vietos laimėtojas:

Arūnę Urbanavičiūtę, 2a kl. ir

Simoną Klebavičiūtę, 4c kl.,

bei mokines ruošusią mokytoją Augustę Valotkienę.

Gimnazijos administracija, 2019 m.

 

Projektas „Šoka vaikai“

      2018 m. Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje startavo naujas būrelis pavadinimu Urban dance. Būrelio tikslas – skatinti mokinius judėti, aktyviai dalyvauti kūrybinėje veikloje bei susipažinti su gatvės šokių stiliais. Susidomėjimą popamokine veikla parodė nemažai gimnazijos mergaičių. Jos nutarė dalyvauti pirmajame mokytojos Agnės Baltusevičiūtės organizuojamame projekte „Šoka vaikai“. Mokinės ne tik mokėsi žingsnių bei choreografinių junginių, bet ir ruošėsi filmuotis bei kūrė savo įvaizdį.

      Vaizdo įraše galite girdėti dažnai užduodamą klausimą: What about us? (O kaip mes?) Projektas ne veltui vadinamas „Šoka vaikai“: jis skirtas birželio 1-ajai – Vaikų gynimo dienai. Tad ir klausimą, kuris dažnai kartojamas vaizdo įraše, užduoda mokinės: O kaip mes? O kaip mes, vaikai? Šiuo vaizdo įrašu Vilniaus Karoliniškių gimnazija Jus skatina susimąstyti apie pačius svarbiausius mūsų ateities kūrėjus – vaikus.

      Kartu nuo rugsėjo visi kviečiami prisijungti prie šokių būrelio „Urban dance“ ir gal kitą kartą vaizdo įraše šoksite jau jūs patys.

Mokyt. Agnė Baltusevičiūtė

 

Tarptautinis projektas „Tęsk“ Austrijoje

      Gegužės 19-25 dienomis su grupe Lietuvos pedagogų, dalyvaujančių tarptautiniam projekte „Tęsk“ lankėmės Austrijoje. Projekto tikslas susipažinti su Austrijos švietimo sistema ir įtraukiamojo ugdymo pasiekimais per meninę raišką. Kad menai padeda atsiskleisti asmenybei ir geriau įsisavinti kitus dalykus, savo pranešime akcentavo prof. Michael Wimmer, UNCESCO konsultantas, EDUCULT vadovas. Todėl pažintis su Austrijos švietimo sistema ir prasidėjo EDUCULT centre, Modernaus meno  muziejų kvartale Vienoje.
      Dalyvavome Europos menų ir švietimo politikos konferencijoje, Lankantis Lince, Alfred Klampfer Austrijos švietimo Tarybos  vadovas pristatė mokyklų sistemą. Vėliau vizitas mokytojų kvalifikacijos centre ir jam pavaldžiose mokyklose. Dr. Katharina Soukup-Altrichter pedagoginio universiteto pristatė pedagogų ruošimo sistemą. Lankėmės edukaciniais tikslais Ars Electronica Centre (unikalus centras – muziejus, vienijantis meno, elektronikos ir visuomenines idėjas bei patirtis).

      Kiekvieną dieną sužinodavome vis naujų dalykų, dalijomės patirtimi, rengėme refleksijas.

      Trumpai apie Austrijos gimnazijas.

      Vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje (gimnazijoje) mokomasi 8 metus po keturmetės pradinės mokyklos. Ji užbaigiama baigiamaisiais egzaminais (gauna brandos atestatą), teikiančiais teisę be egzaminų eiti į universitetą ar bet kurio tipo aukštąją mokyklą. Baigiamasis egzaminas taip pat suteikia teisę ir galimybę pradėti valstybinę tarnybą. Šio tipo mokyklų tikslas – rengti aukštojo mokslo studijoms bei tolimesniam gyvenimui visuomenėje.

      Mokyklos yra diferencijuojamos pagal žinių lygį ir skirstomos į jaunesniųjų (1–4 klasės) ir vyresniųjų (5–8 klasės) grupes (pakopas). Pirmos ir antros vidurinės mokyklos klasės (5–6 mokyklinis laiptelis) – tai stebėjimo ir orientacijos fazė. Šitame etape stebimi vaikų gabumai, aiškinami jų interesai, siekiant toliau numatyti ir parinkti tinkamą mokymosi formą. Bet iš esmės mokymo planas čia dar atitinka pagrindinę mokyklą. Trečioje klasėje (7 mokymosi metai) prasideda pirmasis pasiskirstymas į vieną iš trijų pagrindinių vidurinės mokyklos formų: gimnazija (su lotynų kalba), realinė gimnazija, ekonominė realinė mergaičių gimnazija. Mokymasis čia trunka iki ketvirtos klasės. Be to, Austrijoje esama ir ypatingų vidurinio bendrojo lavinimo mokyklų: muzikos ar sporto profilio gimnazijų, vakarinių realinių gimnazijų, gamybinių internatinių mokyklų ir kitų. Veikia ir privačių mokyklų; didžioji jų dalis – konfesinės. Jos visiškai išlaikomos valstybės. Paskutiniame dešimtmetyje Austrijoje pradėjo kurtis naujo tipo privačios mokyklos, pavadintos „alternatyvinėmis“. Tarp jų – namų mokymo mokyklos. Austrijos pedagogai vylėsi, kad naujų alternatyvinių mokyklų sukūrimas padės pakelti valstybinių mokyklų mokymo lygį. Alternatyvios mokyklos turi daug bendro su visuomeninio tipo mokyklomis. Joms nebūdingas aukštas akademinis lygis, bet šiose mokyklose nėra griežtos atrankos ir diferenciacijos. Ugdymas vyksta partnerystės dvasia. Labai daug dėmesio skiriama individualiam darbui su mokiniu. Deja, praktika parodė, kad alternatyvinės mokyklos pirmiausia nesugebėjo užtikrinti reikiamos žinių kokybės ir išvesti tradicinės mokyklos iš aklavietės.

      Apibendrinant mokyklinės sistemos apžvalgą, galima pasakyti, kad Austrijos švietimo sistemai būdingos plačios bendrojo lavinimo galimybės ir didelė bendrojo lavinimo mokyklų įvairovė. Austrijos mokyklos reformavimo ir modernizavimo rezultatas buvo pagrindinių jos funkcijų – mokymo, auklėjimo ir socialinės – išplėtimas ir sustiprėjęs ryšys tarp mokyklos ir gyvenimo. Didaktikoje sustiprinta mokymo diferenciacija ir individualizacija bei mokamųjų dalykų integracija. Austrijos mokykla jai iškeltus uždavinius stengiasi realizuoti, remdamasi humanistiniais ir demokratiniais principais.

Mokyt. A. Vekterienė, 2019 m. gegužės 26 d.

 

…man įdomiausi

tie kur iš nieko kitaip tariant iš oro

jų tarsi nėra bet jie daro didžiausią

įtaką jų idėjos apverčia pasaulį

arba nugriauna sienas jie nepastovūs

tarsi pajūrio vėjas bet turi galingą

jėgą ir deja turi vieną silpnybę

oro žmonės nesugeba nei įsižeminti

nei nusižeminti jie taip ir lieka

šiek tiek pakilę šiek tiek stebimi

šiek tiek stebėtojai greičiausiai

ir poetai šiai rūšiai priskirtini

(Iš Elenos Karnanskaitės eilėraščio „Apie žmones“)

Mokinių kūrybinės popietės „Kuriame ir dalijamės“ akimirkos

      Poezija nėra vien jausmai. Tai kalba, kuri sukelia jausmus. Būtent šia kalba ketvirtadienį prabilo Karoliniškių gimnazijos mokiniai. Jauki atmosfera, bundanti gamta, nuoširdžios eilės ir spalvų paletė, išlieta ant popieriaus lapų, – kiekvieno kuriančio žmogaus svajonė. Tai yra galimybė širdimi pažvelgti į kito žmogaus širdį, suprasti savo jausmus, įžvelgti kur kas daugiau nei tik žodžius. Kurti padrąsino mūsų gimnaziją baigusi poetė Greta Ambrazaitė, kuri savo pašaukimą atrado dar mokyklos suole. Ši kūrėjų popietė yra daugelio mokinių pirmieji žingsniai įkvėpimo, padedančio suprasti, kaip norima kurti, link. Manau, kad viska, ką įmanoma įamžinti ant popieriaus lapo, turi daug didesnį poveikį, kai tuo galima dalintis, todėl šis renginys augina ateities menininkus. Dėkojame mokytojams, įžvelgiantiems mūsų pašaukimą, ir mokiniams, kurie kurdami padeda išlaikyti šią spalvingą gimnazijos tradiciją.

Aira Naraškevičiūtė, 3a kl., 2019 m. gegužės 16 d.

 

Monospektaklis „Poetė“

      Vykdydamos projektą „Kultūros pasas“ 2b ir 2c klasės š. m. gegužės 14 d. žiūrėjo išvažiuojamąjį monospektaklį „Poetė“.

     Monospektaklis „Poetė apie ryškiausios praėjusio amžiaus lietuvių poetės Salomėjos Nėries likimą, jau virtusį universaliu XX a. menininko tragiškos lemties mitu. Nors šešiasdešimt metų jau praėję po S. Nėries mirties jos gyvenimas tebėra mįslė: netyla kaltinimai dėl jos politinių klaidų, neva nuvertinančių jos talentingą kūrybą. Vos prieš gerą dešimtmetį pasirodė paskutinis S. Nėries karo metų poezijos rinkinys „Prie didelio kelio, atspindintis jos tragiškas būsenas ir išgyvenimus emigracijoje Rusijoje, paskutiniais trumpo poetės gyvenimo metais… Kalbama, jog kažkam perduoti ir jos karo metų dienoraščiai, kurie galbūt kada nors taip pat išvys dienos šviesą.

      Monospektaklio scenarijaus autorė ir atlikėja – Birutė MAR.

2019 m. gegužės 14 d.

 

Kūrybinio konkurso „Vilnius – UNESCO 25“ prizininkai

      Antrosios tarptautinės kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodos #HERITAS programos metu Europos Humanitariniame universitete vyko Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos moksleivių konkurso „Vilnius – UNESCO 25“ nugalėtojų apdovanojimai. Konkurso ir parodos dalyviai – Karina Sivickaja, Sandra Dautartaitė bei trečios vietos laimėtojas Mantas Matuliūkštis.

     Mokytojas Rimantas Kisielius

 

Legendinės roko grupės „Hiperbolė“ dainų festivalis

      Balandžio 12 d. Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje su didinga roko dvasia ir nuostabiais talentingų mokinių balsais nuskambėjo grupės „Hiperbolė“ dainos. Festivalio metu atlikti Vilniaus bei Pasvalio miestų mokinių vokaliniai – instrumentiniai kūriniai mintimis sugrąžino mokinių tėvelius ir mokytojus į jaunystės laikus, o patiems mokiniams leido pasinerti į lietuviškos roko muzikos pasaulį. Festivalio dalyviai žiūrovus stebino ne tik įspūdingais gitarų solo, aktyviais ritmais, bet ir lyriškomis baladėmis bei smuiko stygų virpesiais.

Mokytoja Augustė Bugaitė, 2019 m. balandžio 12 d.

 

Kūrybinis konkursas „Vilnius – UNESCO 25“

      Pirmoji pasauliniu mastu pripažinta Lietuvos kultūros vertybė yra Vilniaus istorinis centras, šiais metais švenčiantis įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 25-tąjį jubiliejų. Valstybinės kultūros paveldo komisija pakvietė dalyvauti kūrybiniame konkurse „Vilnius – UNESCO 25“

      Karoliniškių gimnazijos moksleiviai dalyvavo edukacinės savaitės renginiuose. Renginio kuratorių paskatinti, ieškojome naujų, patrauklių būdų kaip įprasminti Vilnių – UNESCO pasaulio paveldo vertybę – kūryboje, atskleisti senamiesčio unikalumą ir paskatinti žiūrovą aplankyti šią pasaulio paveldo vietovę. „Gatvės gyvos“ gidai parodė mums tokį Vilnių, kokio dar nematėme!

Dailės mokytojas Rimantas Kisielius, 2019 m. kovo 6 d.

 

Integruota literatūros ir dailės pamoka

„POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO“

      Sausio 21 dieną 2a, 2c ir 3 bei 4 klasių gimnazistų grupė lankėsi naujame Modernaus meno muziejuje, kur dalyvavo integruotoje literatūros ir dailės pamokoje „POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO“.

      Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys pirmiausia raiškos priemonėmis – eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo) menas. Vis dėlto savomis priemonėmis vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais. Analizuojant abiejų meno rūšių kūrinius, įvardijamos meninės raiškos priemonės ir vartojami specifiniai terminai: subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt. Muziejuje atliktos užduotys, diskutuota grupėse prie pasirinktų, parodoje eksponuojamų žymiausių Lietuvos dailininkų modernistų paveikslų.

      Parodos pavadinimas  „Visas menas – apie mus“ yra lyg provokacija, kuri kviečia į kūrinius žiūrėti ir iš savo asmeninės perspektyvos, ir per bendresnę – lietuviškos tapatybės prizmę.

      Parodoje pinasi daugybė mūsų istorijos išgyvenimų – pokaris, sovietinis atšilimas, brežnevinis sąstingis, pertvarkos skersvėjis, Sąjūdžio grąžinta nepriklausomybė ir sparčios permainos su naujais iššūkiais. Ir šio laiko sūkuryje išryškėja tai, kas būdinga Lietuvos menui ir mums patiems. Išskirtos temos, ties kuriomis susitelkia skirtingų kartų menininkų kūryba. Kalbama apie prasmės paiešką, gilinantis į gamtą, susitelkiant į spalvą ar medžiagą. Apmąstomi istoriniai įvykiai ir sukrečiančios žmonijos patirtys. Sustojama ties praeinančia kasdienybe (pavyzdžiui, šiukšlių metimo ritualas 7-ajame dešimtmetyje) ir momentais, kada prarandama realybės kontrolė, susiduriama su ribiniais išgyvenimais.

2019 m. sausio 22 d.

 

Integruota dailės ir istorijos pamoka Nacionalinėje dailės galerijoje

      Sausio 9 d. aplankėme garsaus fotografo Antano Sutkaus parodą „KOSMOS“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Istorijos ir dailės pamokos vyko galerijoje stebint ir kuriant istorijas pagal pasirinktas fotografijas. Parodoje, kurioje rodoma beveik 300 kūrinių, iš kurių dalis jų yra anksčiau niekada nematyti, naujai  pažvelgėme į itin vertingą vieno iš Europos fotografijos gigantų kūrybą.

      Susipažinome su garsaus fotomenininko biografiją, sužinojome, kad jis ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis išsaugojo humaniškumą, gebėjo suderinti egzistencinį rūpestį savo artima aplinka. A. Sutkus tapo savo laikmečio metraštininku, jo fotografijose atsispindi Lietuvos ir jos gyventojų veidas. Iki šiol mus jaudina ryškiausias jo darbas – ciklas „Lietuvos žmonės“, kurį fotografas kūrė nuo 6–ojo dešimtmečio pabaigos. Čia atradome kasdienio gyvenimo scenų, kuriose žmonės elgiasi natūraliai: tai įprastas, nepagražintas gyvenimas. Nuotraukose matėme jaunus ir senus, vaikus ir darbininkus, menininkus ir valstiečius, miestą ir kaimą, modernumą ir tradiciją, išlydėtuves ir sutiktuves, judėjimą ir nuobodulį ar paprasčiausią lietų. Viskam yra vietos Antano Sutkaus planetoje Lietuva, kurią anuomet iš Vakarų buvo taip pat sunku pasiekti kaip mėnulį.

      Šios estetikos esmė glūdi laisvame žvilgsnyje. Jo kūriniai pasiekė jautrumo ir tobulumo aukštumas: į darnią visumą apjungta kompozicija, konstrukcija ir turinys per laiką kito, tačiau jų pradmenis jau galima įžvelgti ir ankstyviausiuose darbuose.

2019 m. sausio 10 d.

 

Sveikiname

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skelbtame konkurse laimėjusius 3D spausdintuvą Anet A6 ir kūrybines dirbtuves:

Ievą Vilkauskaitę, 2 a kl.,

Adamą Dayekh, 2a kl.

ir technologijų mokytoją Martyną Matusevičių.

Gimnazijos administracija, 2018 m.

 

Sveikiname

Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“

regioninio turo pirmosios vietos laimėtojas

Donatą Branišauskaitę, 1b kl.;

Orintą Radziulytę, 2a kl.;

antrosios vietos laimėtoją

Emiliją Kavoliūnaitę, 1b kl.;

trečiosios vietos laimėtoją

Sandrą Kaušinytę, 1b kl.,

ir jas ruošusią mokytoją Laimą Kantakevičienę

Gimnazijos administracija, 2018 m.

 

Edukacinė kelionė į Kauną

      Balandžio 12 d. pažintį su Kaunu pradėjome nuo Karo muziejaus kiemelio skulptūrų parko, o pažintį su M. K. Čiurlionio muziejum nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos.

      Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – vienas žymiausių kada nors gyvenusių Lietuvos dailininkų ir kompozitorių, taip pat aktyvus kultūros veikėjas, kurį visad jaudino Lietuvos tautinis nubudimas. Ne veltui dar 1905 m. M. K. Čiurlionis broliui Povilui rašė: „Ar Tau žinomas lietuvių judėjimas? Aš pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai?“ Po studijų Varšuvoje ir Leipcige grįžęs į Lietuvą Čiurlionis sėkmingai užmezgė ryšį su Vilniuje veikusiais lietuvių inteligentais ir kitais dailininkais. Vilniuje jis užsiėmė plataus profilio kultūrine veikla: vadovavo chorui, harmonizavo liaudies dainas, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. 1907 m. Vilniuje tapo vienu iš pirmosios lietuvių dailės parodos organizatorių, kurioje eksponavo ir savo kūrinius. Čia susipažino su savo būsima žmona – rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritike Sofija Kymantaite. 

      Keliaudami per M. K. Čiurlionio galeriją, susipažinome su didžiuoju Lietuvos kūrėju – kaip Čiurlionis suvokė patriotizmą, kokia aktyvi ir įvairiapusiška buvo jo kultūrinė veikla, kas buvo jo draugai ir bendražygiai, kokių nuotykių ir kuriozų jis patyrė dirbdamas dėl Lietuvos.

Mokyt. A. Vekterienė, 2018 m. balandžio 12 d.

 

Konkurso „EMA fotografas“ lamėtojai

      Mūsų gimnazijos moksleiviai dalyvavo skaitmeninės mokymo aplinkos fotografijų konkurse „EMA fotografas“. Į TAMO „Facebook“ paskyrą buvo įkelta daugiau kaip 800 nuotraukų, kurios surinko daugiau nei 10 000 „Patinka“ paspaudimų. Malonu, kad Kristupas Vėta (3b kl.) ir Skaistė Maskoliūnaitė  (1d kl.) paskelbti nugalėtojais ir gaus kvietimus į atsinaujinusį Klaipėdos Jūrų muziejų, o jų fotografijos puikuosis 2018–2019 mokslo metų EMA Mokytojo darbo kalendoriuje.

Fotografijos mokytojas Rimantas Kisielius, 2018 m. balandžio 9 d.

 

Pavasario lygiadienis „100-mečio labirintai“

      Kovo 20 d. prie Katedros, Šventaragio slėnyje, mūsų gimnazijos moksleiviai paminėjo lygiadienį ir pasitiko sugrįžtantį pavasarį. Vilniaus etninės kultūros centro tradicinėje ugnies šventėje po „Šventaragio sodais“ kūrėme vieną iš ženklų, skirtų trečiam atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmečiui. Visus atskirai sukurtus ženklus sujungė įvairių formų 100-mečio labirintai, nusitęsę nuo Katedros iki Mindaugo paminklo. 

Dailės mokytojas Rimantas Kisielius, 2018 m. kovo 20 d.

 

Sveikiname

Vilniaus miesto bendrojo ugdymo  įtaigų parodoje–konkurse „Lietuvių tautiniai raštai mokinių

ir mokytojų tekstilės darbuose“ antrosios vietos laimėtojas:

Karoliną Katkovskytę, 3b kl.),

Emiliją Laurinavičiūtę, 3b kl.,

trečiosios vietos laimėtojas:

Gabiją Marčiulaitytę, 3b kl.,

Airą Naraškevičiūtę, 2a kl.,

ir jas ruošusią mokytoją Laimą Kantakevičienę.

Gimnazijos administracija, 2018 m.

 

Techninės kūrybos varžybos 2018

      Vasario 7 d. Vilniaus licėjuje 14 išradingų moksleivių komandų iš Lietuvos gimnazijų, tarp kurių dalyvavo ir Karoliniškių gimnazija, atskleidė savo talentą techninės kūrybos varžybose „TechHero“, skirtose Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Dalyviams reikėjo praktiškai pritaikyti tiksliųjų bei gamtos mokslų žinias ir išspręsti techninę užduotį – iš duotų priemonių sukurti savo sprendimo prototipą išmaniesiems namams.

      Karoliniškių gimnazijos komanda (Salvijus Barevičius, 1a kl., Daniilas Ivanovas, 1b kl., Maksim Timochov, 1b kl., ir technologijų mokytojas Martynas Matusevičius), atsižvelgdama į sauso oro daromą neigiamą įtaką žmogaus sveikatai, sukūrė ir pristatė namų orui drėkinti skirto įrenginio prototipą.

 

Sveikiname

Respublikinės integruotos tikybos-dailės-geografijos konferencijos „Kad tavo kelias būtų žinomas žemėje“,

skirtos Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejui,

laureates:

Aistę Valaitytę, 2a kl.;

Gabiją Marčiulaitytę, 2a kl.,

ir jas ruošusią mokytoją Rimantą Kairaitytę.   

Gimnazijos administracija, 2018 m.

 

Interaktyvaus dokumentinio kino kūrimo dirbtuvės

      „Moving Cinema“ – europinis projektas, kuriantis stiprų ryšį tarp kino ir jaunų žmonių, suteikiantis jiems galimybę tapti savarankiškais žiūrovais ir ugdantis jautrią ir aktyvią publiką, gebančią priimti ir vertinti įvairius kinematografinius kūrinius, pradėtas įgyvendinti 2014 m. rugsėjo mėnesį. Mūsų mokykla dalyvavo vienoje iš keturių projekto veiklų: Filmų peržiūros ir pokalbiai ir Interaktyvaus dokumentinio kino kūrimo dirbtuvės. Moksleiviai stebėjo filmą „Laikas eina per miestą“ (A. Grikevičius, 1966) ir kūrė idėjas asmeniniams interaktyviems dokumentiniams projektams, susijusiems su laiko ir miesto temomis. Norėdami suvokti interaktyvių dokumentinių filmų formą giliau, jie taip pat žiūrėjo interaktyvių internetinių dokumentinių projektų pavyzdžius (internetinius filmus ir nuotraukų istorijas). Vėliau jie kūrė pasakojimą fotomontažu, sugrupuodami vaizdus ir kartu tyrinėdami santykį tarp skirtingų terpių (judančių vaizdų, garso ir teksto), atitinkančių laiko ir miesto temą.

Fotografijos mokytojas Rimantas Kisielius, 2018 m.

 

Respublikinis jaunimo fotoreportažų konkursas

„Krištolinis objektyvas 2017“

      Respublikiniame jaunimo fotoreportažų konkurse „Krištolinis objektyvas 2017“ tarp 529 darbų, kuriuos pristatė 66 autoriai, buvo ir mūsų mokinių: Marius Krenevičius, Orinta Daškevičiūtė ir Skaistė Maskoliūnaitė. Mariaus Krenevičiaus fotografijų ciklas ,,Sporto varžybos“  buvo įvertintas autoritetingos profesionalių menininkų komisijos ir pelnė padėką. Konkurso organizatoriai geriausius ir įdomiausius darbus sudėjo į katalogą. Šis leidinys turi ne tik pažintinę, bet ir edukacinę reikšmę, nes šalia nuotraukų pateikti specialistų komentarai.

Fotografijos mokytojas Rimantas Kisielius, 2017 m.

 

Vilniaus miesto technologijų mokytojų ir mokinių darbų paroda

      Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje Vilniaus miesto technologijų mokytojų ir mokinių kūrybos darbų parodoje „Kvadratas. Trikampis. Apskritimas“ buvo galimybė pamatyti, ką kuria mūsų gimnazijos mokytojai Laimutė Kantakevičienė, Rimantas Kisielius, Martynas Matusevičius ir ką jau yra pasiekę jų mokiniai. Paroda buvo skirta visiems mokytojams.

Keramikos mokytojas Rimantas Kisielius, 2017 m. spalio 27 d.

 

Akimirkos iš 1a klasės pamokos galerijoje

      Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda supažindina su XIX–XX a. pradžios čekų daile.

      Dominuojanti paveikslų parodoje tema – peizažai.

      Mūsų gimnazijos 1–3 kl. gimnazistai aktyviai dalyvauja edukacininėje programoje parodoje „Metų spalvos“.

      Paveiksluose stebi metų ir paros kaitos ritmą, pajaučia vandens ir oro stichijas, grožisi spalvų deriniais. Naudodami mišrią pastelės ir koliažo techniką bei monotipija dekoruotą popierių, kuria nuotaikingus peizažus.

      Susipažįsta su Čekijos kraštovaizdžiu, pažvelgia į meno istoriją per peizažo žanro prizmę. Gamtos formos ir spalvos padeda atpažinti epochos ženklus. Naudodami aliejinę pastelę, kuria įsimintiniausių peizažų motyvus ar miniatiūrinius peizažus.

Mokyt. A. Vekterienė, 2017-09-12

 

Sveikiname

Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo

pirmosios vietos laimėtoją Brigitą Jakubauskaitę (4f kl.),

antrosios vietos laimėtoją Gabiją Tūbelytę (2e kl.)

ir jas ruošusią mokytoją Laimą Kantakevičienę.   

 Gimnazijos administracija, 2017 m.

 

Sveikiname

IX respublikiniame moksleivių dainuojamosios poezijos konkurse „Mūsų dienos 2017“, skirtame

maestro Vytautui Kernagiui atminti, gavusius NOMINACIJĄ Beprotiškai fantastiškas:

Livetą Pilvelytę, 3b kl.,

Kamilę Grušnytę, 3b kl.,

Vaidotą Gružą, 4f kl.,

Manta Katiną, 3f kl.,

ir mokinius ruošusį mokytoją Tomą Janukėną.

 Gimnazijos administracija, 2017 m.

 

 

Kvepiantys miškai, akį džiuginanti žaluma, sklindantis bundančios žemės kvapas ir į namus sugrįžtantys paukščiai  atneša visiems tyrą džiaugsmą.  

VILNIAUS KAROLINIŠKIŲ GIMNAZIJOS 1-2 KLASIŲ MOKINIŲ

INKILŲ PARODA „Pradžiugink paukštelį gražiu nameliu“

      Šiuo metu inkilais pasidžiaugti galima Gamtos tyrimų centre.

      Daugiau apie parodą skaitykite čia.  

2017 m.

 

      2e klasės mokiniai kartu su technologijų mokytoju M. Matusevičium balandžio 4 dieną dalyvavo Vilniaus miesto technologijų mokytojų metodinės tarybos ir Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos organizuotoje parodoje – kūrybinėse dirbtuvėse ŽEMĖS MENAS: ČIA IR DABAR“.

      2017 m.

 

Sveikiname

Vaikų ir jaunimo dainavimo konkurso Vytautui Kernagiui atminti „Nenusigąsk, tai aš…“

pirmos vietos laimėtojus:

Mantą Katiną, 3f kl.,

Vaidotą Gružą, 4f kl.,

Kamilę Grušnytę, 3b kl.,

Livetą Pilvelytę, 3b kl.,

ir mokinius ruošusį mokytoją Tomą Janukėną.

Gimnazijos administracija, 2017 m.

 

Pavasario šventė „Tiltai“

      Nuo senų senovės žmonės tikėjo, kad pavasaris neateis neatlikus žemės budinimo apeigų, ir judindavo Žemę iš žiemos stingulio per pavasario lygiadienį, kada diena lygi nakčiai. Kad dienos būtų tik ilgesnės, o šilumos ir saulės būtų vis daugiau, palaikydamas ilgametę tradiciją, Vilniaus etninės kultūros centras 2017 m. kovo 18 d. pakvietė Karoliniškių gimnazijos moksleivius kartu su vilniečiais į Šventaragio slėnyje vykstančią šventę „Tiltai“, kuri sujungė pagrindines pavasario laikotarpio šventes – Lygiadienį, 40-ties paukščių šventę, Velykas, Jurgines. Per jas senovės lietuviai pagarbindavo gamtą, atlikdavo apeigas, kurios, tikėdavo, skatina žemės vaisingumą, lemia gerą derlių. Šventės akcentus kūrė skulptoriai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, Šiuolaikinio cirko trupė „Antigravitacija“. Vilniaus miesto moksleiviai uždegė ugnies ženklus.

Dailės mokytojas Rimantas Kisielius

 

Kaziuko kermošius

      Keramikos būrelio vadovas Rimantas Kisielius ir jo mokiniai penktadienį Mokytojų kambaryje surengė dirbinėlių parodą, o per ilgąją pertrauką visi sugužėjo į  šurmulingą Kaziuko kermošių.

2017 m.

 

Dailės olimpiada

„Piliakalniai: praeities retrospektyva, dabarties realijos, ateities vizijos“

      Sveikiname Martyną Lukšą, sėkmingai pasirodžiusį  XXIII Lietuvos mokinių dailės olimpiados II antram ture Vilniaus Vienožinskio meno mokykloje ir tapusį laureatu – specialiojo Modernaus meno centro prizo  laimėtoju.

       2017 metų Vilniaus Karoliniškių gimnazijos dailės olimpiados 1-ojo  turo nugalėtojai. Olimpiados tema „Piliakalniai: praeities retrospektyva, dabarties realijos, ateities vizijos“.

      Sveikiname nugalėtojus:

      Martyną Lukšą, 3c kl., užėmusį 1-ąją vietą,

      Rūtą Dobrovolskytę, 2a kl., – 2-ąją vietą,

      Aistę Prokapaitę, 1a kl., – 3-ąją vietą. 

2017 m.

 

Sveikiname

Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkurse Vilniaus miesto – regiono atrankos ture

ansamblių kategorijoje tapusius nugalėtojais ir iškovojusius kelialapį į respublikinį turą:

Mantą Katiną, 3f kl.;

Vaidotą Gružą, 4f kl.;

Kamilę Grušnytę, 3b kl.;

Livetą Pilvelytę, 3b kl.,

ir mokinius ruošusį mokytoją Tomą Janukėną.

Gimnazijos administracija, 2017 m.

 

Nacionalinio konkurso „Piešiam“ apdovanojimų šventė

      Vilniaus Rotušėje vyko Nacionalinio konkurso „Piešiam“ laureatų darbų paroda ir apdovanojimų šventė. Nacionalinis kūrybinių dailės darbų konkursas „Piešiam“ – tai kasmetinis renginys, sulaukiantis itin didelio švietimo įstaigų auklėtinių dėmesio. Šių metų konkurso tema „Tautinis kostiumas“. Mūsų gimnazijos 2a klasės mokinė Rūta Dobrovolskytė dalyvavo šioje šventėje. Jos piešinys buvo gerai įvertintas ir ji pateko į geriausių jaunųjų dailininkų dešimtuką savo amžiaus grupėje.

      Konkursą organizavo raštinės, biuro ir kompiuterinės technikos, verslo dovanų prekybos bendrovė UAB „BIURO PASAULIS“, DAILĖS MOKYTOJŲ ASOCIACIJA, „Colorino kids“.

2016 m.

 

Respublikinis olimpinės fotografijos konkursas

       Respublikiniam olimpinės fotografijos konkursui 66 autoriai pateikė 211 darbų. Fotografijas vertino „4FO studio“ fotografė Karolina Stankevičiūtė, MAED fotografė Edita Stankevičiūtė, fotografas Robertas Časnovičius. Komisija atrinko 27 geriausias fotografijas, tarp kurių trys mūsų gimnazijos 1c klasės mokinės Viltės Tėjos Kliknaitės darbai. Konkurso rezultatai skelbiami Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro tinklapyje http://www.lmnsc.lt/lt/nuotrauku_galerija2/317.

2016 m.

 

Nacionalinės dailės galerijos ir mūsų gimnazijos bendradarbiavimo edukaciniai renginiai

      Pamokos galerijoje pasipildė nauja tema. Pirmokams gimnazistams muziejaus didžiojoje salėje buvo rodomas šiuolaikinio menininko A. Railos  projektas – filmas „Libretas Męrskui Mc-Kinney Mųlleriui. Sinopsis“. Į 40 m ilgio ir 3 m aukščio ekraną filmas projektuojamas pasitelkiant 8 sinchronizuotus projektorius. Instaliaciją užpildo Dariaus Čiutos triukšmo garsynas. Pagal savo parašytą libretą tradiciniu būdu – ranka – nupiešęs 1 600 piešinių A. Raila animavo šiam laikui būdingą konfliktišką socialinį įvykį viešojoje erdvėje, stebimą ir čia pat perdirbamą žiniasklaidos. Po premjeros persikėlėme į kūrybines dirbtuves, kur gimnazistai atliko menines užduotis.

      NDG kuratoriai ir edukatoriai  taip pat pakvies birželio 10 dieną 13 valandą ir visus gimnazijos pedagogus pasivaikščioti po parodą  „Kita epochų sankirta. Lietuvos šiuolaikinis menas iš Lietuvos dailės muziejaus kolekcijos. 1989-2007“. Paroda pristato per du paskutinius dešimtmečius muziejaus įgytus ir Nacionalinės dailės galerijos nuolatinėje ekspozicijoje dar neeksponuotus XX a. pab. ir XXI a. pr. Lietuvos šiuolaikinio meno kūrinius.

2016 m.

 

Sveikiname

Respublikiniame konkurse „Keramikos PANO“ respublikinėje–praktinėje konferencijoje

„Keramika Lietuvoje: teorija, praktika ir verslas“ gavusias Padėkos raštą:

Liviją Džiaugytę, 1e kl.;

Dovilę Greizaitę, 1e kl.;

Elzę Grigalevičiūtę, 1e kl.;

Urtę Grigalevičiūtę, 1e kl.;

Deimantę Gudeliūnaitę, 1e kl.;

Agnę Juškaitę, 1e kl.;

Milaną Mickelevič, 1e kl.,

ir jas ruošusį mokytoją Rimantą Kisielių.

Gimnazijos administracija, 2016 m.

 

Sveikiname

Integruoto Respublikinio projekto dailės konkurso „Pasauliui apie Lietuvą. Praeitis ir dabartis“,

skirto LRT 90-mečiui,

pirmosios vietos laimėtoją Edvardą Pikčiūną (3f kl.);

trečiosios vietos laimėtoją Ernestą Žilinskį (4c kl.)

ir juos ruošusią mokytoją Angeliją Vekterienę.   

Gimnazijos administracija, 2016 m.

 

Dailės olimpiada „Mano pasaulis“

      Dailės olimpiadoje „Mano pasaulis“ dalyvavo 28 mokiniai iš 1-4 klasių. Piešiniuose moksleiviai vaizdavo savo svajones, jaukius namus, atgijo perskaitytų knygų, matytų filmų herojai. Geriausi darbai eksponuojami parodoje 3a. fojė.

       Laureatais tapo A. Dabravolskytė, A. Lukaševičiūtė (1a kl.), E. Žebuolytė (1e kl.), I. Golubauskaitė (2e kl.), G. Šalkevičiūtė (2b kl.), G. Karaliūnaitė (3e kl.), A. Mikutytė (3f kl.), I. Navarackaitė (3e kl.), A. Glumbakaitė (3d kl.), J. Jesevičius, J. Andriuškevičiūtė (4c kl.).

2016 m.

 

Jurgio ir Marijos Šlapelių namuose-muziejuje

parodos „Polėkis IV“ atidarymas

      Jurgio ir Marijos Šlapelių namuose-muziejuje 2016 m. balandžio 19 d. įvyko Lietuvos dailės mokytojų kūrybinių darbų parodos ,,Polėkis IV“ atidarymas.

       Karoliniškių gimnazijos moksleiviai: Vaidotas Gružas, Aivaras Mockus, Rokas Baltušnikas, Emilija Anciutaitė, vadovaujami muzikos mokytojos Redos Vainorės, padovanojo nuostabią muzikinę dovaną atidarymo dalyviams.

2016 m.

 

Sveikiname

Vilniaus miesto mokinių technologijų olimpiados II etapo

antrosios vietos laimėtoją Katrę Rizgelytę, 3c kl.,

ir ją ruošusią mokytoją Laimą Kantakevičienę.

Gimnazijos administracija, 2016 m.

 

Konferencija „Kur slypi lietuviškoji tapatybė ir ką turime saugoti?“

      2016 m. kovo 15 d. Signatarų namuose vyko miesto 9–12 klasių mokinių konferencija ,,Kur slypi lietuviškoji tapatybė ir ką turime saugoti?“, kurią organizavo Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija. Konferencijos tikslas – atskleisti ir kritiškai permąstyti lietuvišką tapatybę sudarantį simbolių kompleksą bei jo išsaugojimo / perteikimo ypatumus.

      Vilniaus Karoliniškių gimnazijos 2f klasės mokinės Karolina Malachovskytė, Ugnė Avtuškaitė ir Jūratė Verbylaitė konferencijoje pristatė kūrybinį–tiriamąjį darbą apie devynis dažniausiai pasikartojančius ir lietuvišką tapatybę reprezentuojančius simbolius, kuriuos dažniausiai išskiria mūsų gimnazijos antrų klasių mokiniai: herbą, vėliavą, kalbą, himną, Arkikatedrą Baziliką, Sausio 13-osios įvykius, Gedimino pilį, krepšinį bei cepelinus. Mokiniai, vadovaujami dailės mokytojos A. Vekterienės, nupiešė šiuos simbolius ir suklijavo į ,,Lietuviškosios tapatybės juostą“. Konferencijoje visų mokyklų pateiktos juostos buvo supintos į bendrą mokyklų ,,Lietuviškosios tapatybės juostą“.

Etikos mokytoja Jolanta Sereičikienė

 

Ugnies ir muzikos misterija

MEDEINA LAKŠTAITĖ, ŽVĖRŪNA DIEVAITĖ…

Rugsėjo 19 d. 20 val.

      Jau vienuoliktą kartą Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto užsidegė rudens lygiadienį pasitinkantys ugnies ženklai, menantys mūsų istoriją ir mitologiją. Karoliniškių gimnazijos mokiniai, vadovaujami dailės mokytojų Angelijos Vekterienės ir Rimanto Kisieliaus, kartu su Vilniaus miesto moksleiviais ir studentais (apie 400-500 jaunuolių) Neries krantinėje prie Mindaugo tilto iš žvakių komponavo dailininkės Julijos Ikamaitės sukurtus baltiškuosius ženklus, skirtus miško deivei Žvėrūnai Medeinai.

      Apie deivę skaitykite čia.

2015 m.

 

3-4 klasių gimnazistų piešinių ir grafikos darbų paroda

„M. K. Oginskis. Sugrąžinkime laiką“,

skirta 250-osioms M. K. Oginskio metinėms

Invalid Displayed Gallery

Paroda – konkursas „Kraičio skrynią atvėrus“ Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje

      Šie metai paskelbti Regionų metais. Norėdami sudominti moksleivius domėtis kultūros paveldu, supažindinti su tautodailės tradicijomis, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos technologijų ir dailės mokytojų metodikos grupė, paskatinta direktoriaus pavaduotojos Audronės Būdienės, inicijavo konkursą „Kraičio skrynią atvėrus“. Konkursui darbus pateikė moksleiviai, vadovaujami technologijų mokytojų Laimos Kantakevičienės, Romo Kličiaus, dailės mokytojų Rimanto Kisieliaus, Angelės Vekterienės ir Nijolės Vilutienės.

      Mokytoja Laima Kantakevičienė su 1-ų, 2-ų ir 4-ų gimnazijos klasių moksleiviais domėjosi senovės Lietuvos baldais, nagrinėjo regioninius skrynių skirtumus, domėjosi jų konstrukcija, spalva, ornamentų forma bei kompozicija.

      Gimnazistai pasidomėjo ir savo kilme, tuomet rinkosi vieno ar kito regiono skrynių ar kuparų autentiškus pavyzdžius ir juos atkartojo ar interpretavo savo darbuose, tapydami, piešdami miniatiūrines kraičio skryneles (erdvines ir plokštumines).

      Mokytojo Romo Kličiaus mokiniai iš GTC gautas medines dėžutes padengė baltais dažais, o mokytojos Angelės Vekterienės mokiniai papuošė jas liaudiškų motyvų atspaudais.  Stilizuotos dėžutės atgijo naujam gyvenimui. Gražiausi moksleivių darbai eksponuoti Edukologijos universiteto galerijoje „Verdenė“. Mokytoja Nijolė Vilutienė konkursui pateikė stilizuotų skrynių grafikos technika pavyzdžių, kurie pakabinti gimnazijos koridoriuose.

      Džiugu, kad gimnazija pavasariškai pasipuošė moksleivių darbeliais, kurie nutiesia tvarius tiltus tarp modernaus 21 amžiaus ir mūsų tautos ištakų, liaudies meno tradicijų.

      Maloniai kviečiame aplankyti parodą gimnazijos fojė.

Technologijų mokytoja Laima Kantakevičienė, 2015 m.

 

Sveikiname

Vilniaus miesto moksleivių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“

II vietą laimėjusią Indrę Blažytę (4a kl.)

ir ją ruošusią mokytoją Laimą Kantakevičienę,

taip pat gavusius Padėkos raštus

Kristiną Kazlauskaitę (3f kl.),

Simoną Šalkevičiūtę (3f kl.),

Justę Ožalaitę (3f kl.),

Neringą Kucharčikaitę (3f kl.),

Igną Kucavičių (4b kl.)

ir juos ruošusį mokytoją Rimantą Kisielių.

Gimnazijos administracija, 2015 m.

 

Kad įgytume tai, ką esame paveldėję.

(J. Gėtė)

Baltiški simboliai ir kitokie etniniai motyvai gimnazistų keramikos darbuose ŽEMĖS ŽIEDAI.

Kviečiame aplankyti keramikos dirbinių parodą gimnazijos bibliotekoje.

 

XIV moksleivių meninės saviraiškos konkursas „Mano Aleksandras Puškinas“

      Š. m. gegužės mėnesį Karoliniškių gimnazijos moksleiviai, besimokantys rusų kalbos kaip 2-osios užsienio kalbos, dalyvavo XIV moksleivių saviraiškos konkurse „Mano Aleksandras Puškinas“, kurį organizavo literatūrinis A. Puškino muziejus Markučiuose.

      Dalyviai turėjo pristatyti kūrybinius darbus tema „Iliustracijos A. Puškino kūriniui“. Konkurse dalyvavo mūsų gimnazijos 3 klasės moksleivė S. Ščerbo ir pristatė fotokoliažą „Tatjanos laiškas“, 2 klasės moksleivė E. Volynec, kuri pristatė karpinį poemos „Ruslanas ir Liudmila“ ištraukai, 2 klasės mokinė A. Jonkelytė nupiešė piešinį „Pasakai apie žveją ir žuvelę“, 4 klasės moksleivis L. Laugalys pristatė savo vizijos A. Puškino pasakų motyvais piešinį. Poetui buvo labai svarbi šeima, todėl D. J. Pociūtė, 4 klasės moksleivė, labai subtiliai pavaizdavo A. Puškino žmoną ir vaikus.

      Tarptautinio konkurso laureatais už sukurtus darbus tapo Erika Volynec (2 kl.) ir Lukas Laugalys (4 kl.). Jiems padėjo pasiruošti mokytojos V. Sarnickienė, L. Kantakevičienė, S. Reduta ir A. Vekterienė.  

      Sveikiname nugalėtojus ir jų mokytojus!

Direktoriaus pavaduotoja Audronė Būdienė, 2015 m.

 

Lietuvos moksleivių inžinerinio projektavimo konkursas

      Vienuolika Vilniaus Karoliniškių gimnazijos moksleivių gegužės 22 d. dalyvavo Lietuvos moksleivių inžinerinio projektavimo konkurse, kurį organizavo VšĮ „Robotikos mokykla“. 4 gimnazijos klasės moksleivis Vilhelmas Rimkus laimėjo II vietą respublikoje ir buvo apdovanotas diplomu. Moksleivį ruošė mokytojas R. Kličius.

2014 m.

 

Sveikiname

Vilniaus miesto moksleivių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“

laimėjusią I vietą Gretą Meidutę (1b kl.) ir laimėjusią II vietą Neringą Gružaitę (3c kl.) bei jas ruošusią

mokytoją Laimą Kantakevičienę.

Gimnazijos administracija, 2014 m.

 

PADĖKA

 

Sveikiname

Vilniaus miesto mokinių dainuojamosios poezijos konkurse užėmusius

II vietą

Mantautą Čumačenką (4e kl.);

III vietą

Žilviną Ališauską (4f kl.) ir

Austę Urbanavičiūtę (2a kl.)

bei juos ruošusias mokytojas Gražiną Kazlauskienę, Aidą Balčiūnienę,

Žydronę Siniuvienę, Egidiją Mažeikienę.

Gimnazijos administracija, 2014 m.

 

Sveikiname

Lietuvos mokyklų reklaminio vaizdo klipo

I vietos laimėtojus:

Brigitą Krikštaponytę (3b kl.);

Gabrielių Vincelį (3b kl.);

Elviną Stašaitį (2f kl.);

Gabrielių Visocką (3b kl.)

ir juos ruošusią mokytoją Ritą Grybaitę.   

Gimnazijos administracija,2013 m.

 

Sveikiname

I tarptautinio populiariosios dainos

konkurso „Muzikos arena“

trečio laipsnio laureatę Justiną Rudytę (3c kl.)

ir ją ruošusią mokytoją Gražiną Kazlauskienę. 

Gimnazijos administracija,2013 m.

 

Menų dienos 2013

      2013 metų  pavasario menų savaitės renginiai prasidėjo tradiciniu talentų konkursu „Stilingasis virusas“. Ilgai lauktas, visų pamėgtas renginys  sukvietė  į aktų salę visus stilingiausius gimnazistus, buvusius mokinius, svečius. Šokiais, dainomis, improvizacijomis  jie parodė savo talentą.

      Kitą dieną muzikiniai ritmai skambėjo ne tik muzikos kabinete, bet ir pirmo aukšto fojė.

      Dar kitą dieną visi gimnazistai šoko gimnazijos kieme.

      Menų dienomis skambėjo rytietiška muzika, japonų tradicijas pristatė patys moksleiviai. Kas norėjo galėjo pasimokyti rytų  kovų menų Niat-NAM, japonų kaligrafijos, sumi-e tapybos.

      Didžiausia teatro paslaptis – tai momentas, kai kažkas pasikeičia žmogaus viduje ir atsiveria kitas žmogus, su kitu požiūriu į pasaulį, su kita galvosena. Tokio atsivėrimo ieškojo gimnazijos moksleiviai tradicija tapusioje šventėje „Žaidžiame teatrą“.

      Šios šventės šeimininkai, antrų ir trečių gimnazijos klasių jaunieji režisieriai, aktoriai, scenografai ir muzikai, šių metų balandžio 18 dieną sukvietė visus pasidžiaugti pavasariu, pailsėti nuo įtemptų darbų, tiesiog pabūti kartu.

      Į salę sugužėję žiūrovai galėjo mėgautis įvairių žanrų spektakliais. Ypač visiems patiko T. Dirgėlos pjesės „Jonukas ieško mamos“ inscenizacija (3a klasė, laimėjusi I vietą už geriausią spektaklį). Spektaklis, parodijuojantis televizijos pokalbius, atskleidė aktualias šių laikų problemas apie nederamą vaikų auklėjimą, jų vienišumą, mamų mėgavimąsi tik savimi. Jonukas turėjo kelias mamas, bet nė viena nebuvo tinkama. Laidos vedėja Lina Gaidelytė (3a klasės moksleivė, pelniusi ir geriausios aktorės titulą), žaismingai perteikė Jonuko patirtus išgyvenimus, linksmino ir atskleidė tą kitokį požiūrį į pasaulį. Gimnaziją nudžiugimo pjesės autoriaus T. Dirgėlos atsiųstas padėkojimas ir kvietimas bendradarbiauti ateityje.

      Visus logiškai mąstyti kvietė 3b klasės gimnazistai, kurdami A. K. Doilio „Šerloko Holmso nuotykius“. Ypač mąslus, įžvalgus buvo Rimantas Maksimenka, pelnęs geriausio aktoriaus apdovanojimą.

      Skambanti muzika kūrė paslaptingą, įsigilinti į įvykius verčiančią nuotaiką. Ne veltui buvo skirtas prizas už geriausią muzikinį takelį.

      2b klasė mokiniai visus linksmino pasaka „Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė“. Džiugu, kad tautosaka neužmirštama ir net prizai skiriami už jos populiarinimą.

      Labai linksma scenoje pamatyti perteiktas savas ydas. Tai puikiai pavyko 2a klasės artistams, kūrusiems pjesę „Pavasaris Koraluose“. Renginį apibendrino susimąstyti apie žmogaus apsisprendimą padėti kitiems privertę 3e klasės gimnazistai (J. Erlickas, „Žmogus su šakėmis“ ir „Lietaus novelės“).

      Moksleivių improvizacijos, teatriniai ieškojimai nepaliko abejingų. Džiugu – kūrybiškumui negresia išnykimas.

Mokyt. J. Montrimienė