Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje

      Dabartiniai mūsų gimnazijos mokiniai jau yra gimę Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Tad sovietinius laikus jiems sunku įsivaizduoti. Aišku, gali šį tą sužinoti per istorijos pamokas, televizijos laidų, interneto, bet tai nebus tas pats, ką patirti pačiam nors kelias valandas. Todėl 2014 m. spalio 20 d. darganotą rytą išvykome į netoli Vilniaus Nemenčinės miškuose esantį sovietinį bunkerį. Ten grįžome į praeitį. Mokiniai turėjo pamiršti visas savo teises – jie tiesiog jų neturėjo. Turėjo daryti, kas jiems liepiama. Negalėjo turėti savo nuomonės, išsakyti savo minčių, o tiesiog paklusti kiekvienam įsakymui. Mokiniai buvo pažeminti, išvadinti įvairiais žodžiais ir negalėjo priešintis. Nors tai buvo tik spektaklis, tačiau jis buvo labai tikras, atspindėjo tuos gūdžius sovietinius laikus. Vaikai kuriam laikui turėjo atsisveikinti su mobiliaisiais telefonais, fotoaparatais, buvo aprengti tų laikų rūbais ir keliavo po labirintus: tų laikų parduotuves, KGB kabinetus, kur buvo tardomi, po to mokėsi SSRS himno, buvo patikrinti sovietinio gydytojo ir t. t. Kai kuriuos, manau, nustebino, kai kam gal ir patiko, tačiau kiekvienas galėjo įvertinti ir suvokti, kas yra laisvė. O kaip dažnai mes jos nebranginame. Štai keletas mokinių minčių apie šią ekskursiją sovietiniame bunkeryje.

      „Man ekskursija patiko, nes supratau, koks gyvenimas buvo Sovietų Sąjungos laikais. Įdomu buvo tai patirti savo kailiu.“ (Martynas Jakas, 1b kl.)

      „Man ekskursija patiko, nes buvo galima ne tik pamatyti, bet ir pajusti sovietinį gyvenimą.“ (Indrė Jakubauskaitė, 1b kl.)

      „Ekskursija į bunkerius buvo labai įdomi. Sužinojau, kokias pareigas turėjo atlikti to meto paaugliai, karininkai. Buvo įdomu pamatyti sovietmečio daiktus, deficitines prekes, kurių šiandien galima nusipirkti visose parduotuvėse. Išmokome naudotis dujokaukėmis. Buvo linksma.“ (Emilija Krylovaitė, 1b kl.)

      „Ekskursijoje supratau, kad Sovietų Sąjungos žmogus buvo tiek suvaržytas, kad negalėjo išsakyti savo nuomonės, galėjo būti pašaipos objektas ir negalėjo niekam pasiskųsti. Matyt, buvo labai žiauru.“ (Martynas Indrašius, 1b kl.)

      „Supratau, kaip tais laikais buvo sunku ir kiek žmonių mirė KGB kamerose. Labai patiko, daugiau sužinojau apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje.“ (Mikas Karvelis, 1c kl.)

Mokyt. D. Kozlovskij, 2014 m.