INFORMACIJA APIE MOKYKLOS PSICHOLOGO VEIKLĄ

Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos gimnazijoje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis.

Tikslas:

Teikti psichologinę pagalbą mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) bei mokytojams, padedant jiems spręsti iškylančias emocines, bendravimo, mokymosi problemas – padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis. Taip pat stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą.

Uždaviniai:

1. Konsultuoti mokykloje besimokančius mokinius bei mokinių (vaikų) tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus, padedant spręsti iškylančias problemas;

2. Įvertinti mokinių galias ir sunkumus, nustatant raidos ypatumus, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius;

3. Teikti individualią ir grupinę pagalbą elgesio, emocinių, bendravimo ir kt. sunkumų turintiems mokiniams ir jų tėvams bei už mokinių ugdymą atsakingiems mokytojams;

4. Vykdyti mokinių (vaikų), jų tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklos bendruomenės švietimą aktualiais vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;

5. Vykdyti psichologinių problemų prevenciją: rengti, organizuoti ir įgyvendinti prevencines programas bei priemones;

6. Dalyvauti vaiko gerovės komisijos veikloje, bendradarbiauti su pagalbos mokiniui specialistais (socialine pedagoge, specialiąja pedagoge), įvairiomis tarnybomis;

7. Atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės poreikius vykdyti tiriamąją veiklą.

Mokyklos psichologo veiklos sritys:

1. Konsultavimas: mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymas, tiesioginio poveikio būdų numatymas, darbas su mokiniu taikant psichologinio konsultavimo technikas, bendradarbiavimas su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir kitais su mokinio ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas, jų konsultavimas. Psichologinės konsultacijos – konfidencialios.

2. Įvertinimas: mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų, galių ir sunkumų nustatymas, psichologinis mokinio įvertinimas atliekant pirminį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą.

3. Švietimas: mokyklos bendruomenės švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais.

4. Psichologinių problemų prevencija: psichologinių problemų prevencijos poreikio įvertinimas (Mokyklos bendruomenės grupių tyrimai), prevencinių priemonių bei programų rengimas ir įgyvendinimas, psichologinių krizių prevencija, intervencija ir postvencija.

Bendradarbiavimas: su specialistais, Vaiko gerovės komisijos nariais, mokytojais, mokyklos administracija bei darbas su jais komandoje sprendžiant mokinių problemas. Taip pat bendradarbiavimas su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, psichikos sveikatos centrais, Vaiko raidos centru, Paramos vaikams centru, Vilniaus miesto psichologine pedagogine tarnyba, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru, universitetais  ir kt. institucijomis).

Specialiojo pedagogo pagrindinis uždavinys – rūpintis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo(si) sunkumų korekcija bei sėkminga integracija gimnazijoje, bendradarbiauti su mokinių tėvais (globėjais), konsultuoti juos. 
      Specialiojo pedagogo veiklos kryptys:

• atlieka pedagoginį mokinių vertinimą, nustato mokinių žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertina pažangą gimnazijoje;
• bendradarbiaudamas su mokytojais, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese, mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais, numato ugdymo tikslus ir uždavinius bei jų pasiekimo būdus ir metodus, atitinkančius specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių poreikius bei galimybes, ir juos taiko;
• padeda specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams įsisavinti ugdymo turinį (specialiojo pedagogo kabinete popamokiniu laiku) ir lavina jų sutrikusias funkcijas, atsižvelgdamas į kiekvieno specialiųjų ugdymosi poreikių mokinio gebėjimus, ugdymosi galimybes, mokymosi ypatumus;
• pataria mokytojams, kaip pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams mokomąją medžiagą ir mokymo priemones, individualizuoti programas;
•  teikia metodinę pagalbą mokytojams, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems ugdymo procese, ir juos konsultuoja specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo klausimais;
• naudoja ugdymo procese mokymo priemones atsižvelgdamas į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių amžių, specialiuosius ugdymosi poreikius, individualius gebėjimus ir ugdymo turinį;
• tvarko ir pildo savo darbo dokumentus;
• dalyvauja gimnazijos Vaiko gerovės komisijos veikloje;
• taiko savo darbe specialiosios pedagogikos naujoves, šviečia gimnazijos bendruomenę specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo klausimais, formuoja gimnazijos bendruomenės ir visuomenės teigiamą požiūrį į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius.

      Mokiniai ir jų tėvai gali kreiptis į specialiąją pedagogę, jei

• mokykloje vaikas susiduria su mokymosi ar kitais sunkumais, kurių jis vienas ar kartu su tėvais nėra pajėgus išspręsti;
• mokykloje vaikas turi mokymosi ir / ar elgesio problemų;
• siekiama efektyvesnio bendradarbiavimo su mokytojais, mokiniais ar kitų institucijų specialistais.

      Mokytojai gali kreiptis į specialiąją pedagogę, jei

• pastebi, kad mokinys turi mokymosi ir / ar elgesio problemų;
• reikalinga pagalba sprendžiant mokiniui iškilusias ugdymo problemas, sunkumus;
• mokiniui ar mokinių grupei reikalinga specialioji pedagoginė pagalba.

Socialinio pedagogo tiesioginio darbo funkcijos:

• vertinti socialiniu pedagoginiu aspektu mokinių ugdymosi poreikius;
• pagal kompetenciją dalyvauti atliekant pirminį ir (ar) pakartotinį mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą;
• ugdyti mokinių socialines ir emocines kompetencijas;
• konsultuoti mokinius dėl socialinių pedagoginių problemų sprendimo, konsultuoti mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus);
•  teikti Pagalbą vaikams ir mokiniams, kai ją Mokyklos vaiko gerovės komisijos teikimu skiria Mokyklos vadovas ar pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas;
•  dalyvauti organizuojant ir vykdyti prevencines veiklas, susijusias su saugios, vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimu bei vaiko ir mokinio socialinių emocinių kompetencijų stiprinimu.

         Socialinio pedagogo netiesioginio darbo funkcijos:

• rinkti, analizuoti ir profesiniais tikslais naudoti informaciją Pagalbai teikti; 
• tobulinti profesines kompetencijas, reikalingas socialinio pedagogo funkcijoms atlikti;
• pagal kompetenciją kartu su mokytojais ir kitais švietimo pagalbos specialistais rengti ir įgyvendinti individualaus ugdymo plano mokiniui Pagalbos dalį;
• bendradarbiauti su Pagalbą teikiančiomis įstaigomis ir organizacijomis, skatinant saugios, mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą;
• dalyvauti Mokyklos vaiko gerovės komisijos veikloje, krizių valdymo komandos, kitose darbo grupėse, susijusiose su socialinio pedagogo funkcijomis;
• kontaktiniu ir (ar) nuotoliniu būdu konsultuoti mokytojus, Mokyklos darbuotojus ir švietimo pagalbą teikiančius specialistus Pagalbos teikimo klausimais bei teikti jiems rekomendacijas;
• dalyvauti formuojant Mokyklos bendruomenės teigiamą požiūrį į įtrauktį, padėti geriau pažinti mokinių įvairovę ir jų poreikius;
• rengti, tvarkyti ir pildyti Mokyklos ir (ar) kitos įstaigos nustatyta tvarka Pagalbai teikti reikalingus dokumentus;
• vykdyti kitus nenuolatinio pobūdžio Mokyklos vadovo pavedimus, susijusius su socialinio pedagogo funkcijomis.