INFORMACIJA APIE MOKYKLOS PSICHOLOGO VEIKLĄ

Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos gimnazijoje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis.

Tikslas:

Teikti psichologinę pagalbą mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) bei mokytojams, padedant jiems spręsti iškylančias emocines, bendravimo, mokymosi problemas – padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis. Taip pat stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą.

Uždaviniai:

1. Konsultuoti mokykloje besimokančius mokinius bei mokinių (vaikų) tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus, padedant spręsti iškylančias problemas;

2. Įvertinti mokinių galias ir sunkumus, nustatant raidos ypatumus, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius;

3. Teikti individualią ir grupinę pagalbą elgesio, emocinių, bendravimo ir kt. sunkumų turintiems mokiniams ir jų tėvams bei už mokinių ugdymą atsakingiems mokytojams;

4. Vykdyti mokinių (vaikų), jų tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklos bendruomenės švietimą aktualiais vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;

5. Vykdyti psichologinių problemų prevenciją: rengti, organizuoti ir įgyvendinti prevencines programas bei priemones;

6. Dalyvauti vaiko gerovės komisijos veikloje, bendradarbiauti su pagalbos mokiniui specialistais (socialine pedagoge, specialiąja pedagoge), įvairiomis tarnybomis;

7. Atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės poreikius vykdyti tiriamąją veiklą.

Mokyklos psichologo veiklos sritys:

1. Konsultavimas: mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymas, tiesioginio poveikio būdų numatymas, darbas su mokiniu taikant psichologinio konsultavimo technikas, bendradarbiavimas su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir kitais su mokinio ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas, jų konsultavimas. Psichologinės konsultacijos – konfidencialios.

2. Įvertinimas: mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų, galių ir sunkumų nustatymas, psichologinis mokinio įvertinimas atliekant pirminį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą.

3. Švietimas: mokyklos bendruomenės švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais.

4. Psichologinių problemų prevencija: psichologinių problemų prevencijos poreikio įvertinimas (Mokyklos bendruomenės grupių tyrimai), prevencinių priemonių bei programų rengimas ir įgyvendinimas, psichologinių krizių prevencija, intervencija ir postvencija.

Bendradarbiavimas: su specialistais, Vaiko gerovės komisijos nariais, mokytojais, mokyklos administracija bei darbas su jais komandoje sprendžiant mokinių problemas. Taip pat bendradarbiavimas su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, psichikos sveikatos centrais, Vaiko raidos centru, Paramos vaikams centru, Vilniaus miesto psichologine pedagogine tarnyba, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru, universitetais  ir kt. institucijomis).

Specialiojo pedagogo pagrindinis uždavinys – rūpintis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo(si) sunkumų korekcija bei sėkminga integracija gimnazijoje, bendradarbiauti su mokinių tėvais (globėjais), konsultuoti juos. 
      Specialiojo pedagogo veiklos kryptys:

• atlieka pedagoginį mokinių vertinimą, nustato mokinių žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertina pažangą gimnazijoje;
• bendradarbiaudamas su mokytojais, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese, mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais, numato ugdymo tikslus ir uždavinius bei jų pasiekimo būdus ir metodus, atitinkančius specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių poreikius bei galimybes, ir juos taiko;
• padeda specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams įsisavinti ugdymo turinį (specialiojo pedagogo kabinete popamokiniu laiku) ir lavina jų sutrikusias funkcijas, atsižvelgdamas į kiekvieno specialiųjų ugdymosi poreikių mokinio gebėjimus, ugdymosi galimybes, mokymosi ypatumus;
• pataria mokytojams, kaip pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams mokomąją medžiagą ir mokymo priemones, individualizuoti programas;
•  teikia metodinę pagalbą mokytojams, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems ugdymo procese, ir juos konsultuoja specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo klausimais;
• naudoja ugdymo procese mokymo priemones atsižvelgdamas į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių amžių, specialiuosius ugdymosi poreikius, individualius gebėjimus ir ugdymo turinį;
• tvarko ir pildo savo darbo dokumentus;
• dalyvauja gimnazijos Vaiko gerovės komisijos veikloje;
• taiko savo darbe specialiosios pedagogikos naujoves, šviečia gimnazijos bendruomenę specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo klausimais, formuoja gimnazijos bendruomenės ir visuomenės teigiamą požiūrį į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius.

      Mokiniai ir jų tėvai gali kreiptis į specialiąją pedagogę, jei

• mokykloje vaikas susiduria su mokymosi ar kitais sunkumais, kurių jis vienas ar kartu su tėvais nėra pajėgus išspręsti;
• mokykloje vaikas turi mokymosi ir / ar elgesio problemų;
• siekiama efektyvesnio bendradarbiavimo su mokytojais, mokiniais ar kitų institucijų specialistais.

      Mokytojai gali kreiptis į specialiąją pedagogę, jei

• pastebi, kad mokinys turi mokymosi ir / ar elgesio problemų;
• reikalinga pagalba sprendžiant mokiniui iškilusias ugdymo problemas, sunkumus;
• mokiniui ar mokinių grupei reikalinga specialioji pedagoginė pagalba.

Socialinio pedagogo veiklos turinys:

• dirba su asmeniu (individualus darbas) – vaiku, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, pedagogais ir kitais švietimo įstaigoje dirbančiais specialistais;
• vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pvz.: mokymosi sunkumais, elgesio ar mokyklos lankymo problemomis);
• inicijuoja, organizuoja socialinius projektus bei vykdo prevencines programas;
• kartu su klasės auklėtojais, kitais ugdytojais padeda tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams ugdyti vaiką, jo socialinius įgūdžius; suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas. Informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę ir pedagoginę pagalbą;
• bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines–pedagogines problemas ir ieškant efektyvių pagalbos būdų; padeda jiems geriau suprasti, kaip vaikų socialinės problemos veikia jų elgesį, pažangumą, lankomumą; teikia siūlymus, kaip būtų galima gerinti socialinį–pedagoginį klimatą, sukurti jaukią, saugią darbo aplinką;
• kartu su įstaigos personalu, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų institucijų atlieka šviečiamąjį–informacinį darbą. Nuolat palaiko ryšius su vietos bendruomene ir įvairiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis įstaigomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą;
• tiria socialinės pedagoginės pagalbos poreikį; organizuoja ir koordinuoja socialinės–pedagoginės pagalbos teikimą ir vertina jos kokybę;
• atstovauja ir gina vaikų teises švietimo įstaigoje, teisėsaugos ir kitose institucijose;
• lanko vaikus jų namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių.

Mokiniai ir jų tėvai gali kreiptis į socialinę pedagogę, jei:

• mokykloje vaikas susiduria su mokymosi ar kitais sunkumais, kurių jis vienas ar kartu su tėvais nėra pajėgus išspręsti;
• mokykloje mokinys patiria patyčias ar fizinį smurtą;
• mokykloje vaikas turi mokymosi ir/ar elgesio problemų;
• reikalinga informacija apie įstaigas, teikiančias socialinę, psichologinę ar kitą pagalbą vaikui;
• siekiama efektyvesnio bendradarbiavimo su mokytojais, mokiniais ar kitų institucijų specialistais.

Mokytojai gali kreiptis į socialinę pedagogę, jei:

• pastebi, kad mokinys turi mokymosi ir/ar elgesio problemų;
• reikalinga pagalba sprendžiant mokiniui ar mokinių grupei mokykloje iškilusias problema, sunkumus;
• mokiniui ar mokinių grupei reikalinga socialinė–pedagoginė pagalba;
• organizuojant ir įgyvendinant socialinius ir/ar prevencinius projektus.