Projektas „Green is calling“
Sėdėjau mamos automobilyje ir stebėjau pro langą lekiančius medžius, pastatus ir priešaušrio tamsoje paskendusias gatves. Dangaus skliaute mirkčiojo blėstančios žvaigždės, o mėnulis, pasismeigęs ant televizijos bokšto viršūnės, ramiai žiūrėjo į bundantį miestą. Manau, tokio nuostabaus peizažo užliūliuota, jau seniai būčiau paskendusi svajose, jei mano mintys nebūtų klaidžiojusios kitur… Manęs laukė ilga kelionė, kupina įspūdžių, naujų pažinčių ir nepatirtų potyrių. Tiesa, kiek jaudinausi dėl anglų kalbos, bet, kaip vėliau supratau, man viskas sekasi puikiai, tereikia pasitikėti savo jėgomis. Čiuožtelėję automobilio ratai pažadino mane iš minčių. Jau atvykome. Prie gatvės jau pradėjo būriuotis būsimieji mano bendražygiai. Sparčiai aušo. Prabudę pirmieji paukščiai savo skambiais balsais traukė pavasarines serenadas mums virš galvų. Pagaliau atvažiavo autobusas. Atsisveikinę su šeimomis ir pasiskirstę vietas autobuse, prilipome prie langų. Saulės spinduliams liejantis ant miškų, pievų ir ežerų, po truputį judėjome nepažintų tolių link. Kirtome sieną. Viskas ėjosi kaip sviestu patepta, kol į autobusą neįlaipinome pakeleivių iš lenkiškos mokyklos. Nuo tada ir prasidėjo visas ,,kelionės smagumas“. Buvo labai triukšminga, o, be to, mūsų ,,draugai“ nuolat kažką kramsnojo, taigi be galvos skausmo prie mūsų sugedusios nuotaikos prisidėjo ir šviežio oro trūkumas. Įsivaizduokite mūsų džiaugsmą, kai sustojome prie degalinės! Mes tarsi cunamio banga veržėmės iš autobuso įkvėpti gryno oro. Toliau viskas ėjosi sklandžiai. Nors keturiolikos valandų kelionė ir išvargino, mes laimingai pasiekėme projekto vietą. Žengiant pirmuosius žingsnius svečių namų kiemu, mus džiaugsmingais šūksniais iš balkonų pasveikino projekto dalyviai iš Lenkijos ir Slovakijos. Dabar, pasibaigus ilgai ir alinančiai kelionei, galėjome lengviau atsikvėpti ir pailsėti…
Išaušo labai gražus ir saulėtas pirmosios projekto dienos rytas. Mes atsikėlėme gerokai anksčiau nei reikėjo, taigi, apsitvarkiusios kambarį, aš ir mano kambario draugės leidomės tyrinėti apylinkių. Atradome upę ir platų krioklį visai čia pat prie svečių namų ir nuostabią panoramą į kalnus. Grįžusios ir pasikrovusios gera energija, mes smagiai pradėjome dieną. Susipažinome su vadovais, taip pat su kitais projekto dalyviais iš Lenkijos ir Slovakijos. Visi pasirodė draugiški ir malonūs. Aptarėme būsimas projekto veiklas ir, kad nenuobodžiautume ir susipažintume su projekto draugais, iš kitų šalių, gavome orientacinę užduotį. Buvo labai smagu ieškoti įvairių objektų, smagiai pasijuokti neradus parduotuvės „Žabka“, esančios tik 3 minutės kelio nuo mūsų gyvenamosios vietos. Baigėsi labai linksma ir nusisekusi pirmoji projekto diena. Ši diena visus suartino, tad pasijutome, kaip viena šeima.
Kitą rytą pusryčiai buvo labai ankstyvi, nes turėjome išvykti į kalnus. Mūsų laukė nuostabi ekskursija po nacionalinį parką, o vėliau laisvas laikas susipažinti su Zakopanės senamiesčiu. Papusryčiavę ir susikrovę daiktus, mes netrukus susėdome autobuse ir pradėjome čiauškėti apie vakar dienos įspūdžius. Taip kelionei nespėjus prailgti pasiekėme tikslą. Mes kopėme į kalnus. Aplinkui jau tvyrojo tikras pavasaris: čiulbėjo paukščiai, skleidėsi gėlių žiedai ir žaliavo žolytė. Oras čia buvo toks gaivus ir tyras, tarsi būtų prisisunkęs tos pavasarinės laimės, tvyrančios aplink. Kopiant vis aukštyn, atsivėrė nuostabi panorama į Tatrų kalnus. Tikras pavasarinis paveikslas. Priėję galutinį tašką nustebome: nuo aukštos kalvos garmėjo sidabrinis krioklys. Jo gaudimas nustelbė visus garsus aplinkui, net ir mus privertė minutėlei nutilti pasijutus tokiems mažiems šalia šio milžino… Netrukus visi puolėme fotografuotis kvapą gniaužiančiame fone. Prisisotinę nuostabių įspūdžių ir apsvaigę nuo gamtos grožio, leidomės į Zakopanės senamiestį. Čia mūsų laukė dar viena užduotis. Turėjome pakalbinti vietinius gyventojus apie jų kasdienius įpročius, susijusius su ekologija ir resursų taupymu. Mūsų nuostabai, žmonės nelabai noriai bendravo. Greičiausiai trukdė kalbos barjeras. Tačiau sutikome geranoriškai nusiteikusią draugiškų senukų porelę, kurie mielai sutiko atsakyti į mūsų užduotus klausimus. Užduotis buvo įvykdyta. Smalsiai leidomės šurmuliuojančiomis gatvėmis tyrinėti kalnų miesto bei įsigyti lauktuvių artimiesiems. O vakare grįžus laukė smagus lenkų kultūros vakaras. Visas nuovargis kaip mat išgaravo įsisukus į lenkiškų šokių sūkurį. Net šaltas vakaro oras neatbaidė nuo smagių linksmybių kieme. Ragavome lenkiškų skanumynų, linksmai čiauškėjome su kitais projekto dalyviais. Vakaras buvo nuostabus.
Trečioji diena išaušo balta it gulbės pūkas. Šaltas vėjas, pūtęs nuo kalnų, atnešė nemažai sniego, kartu nustebindamas ir mus visus. Tai buvo projektų diena. Slovakų vadovės davė užduotį nupiešti medžius ir vėliau įdomiai paaiškino, kaip per piešinius psichologai pamato žmogaus emocinę būklę. Buvo tikrai įdomu ir naudinga. Vėliau visi projekto dalyviai buvo suskirstyti grupėmis pagal šalis ir kiekviena grupelė turėjo ekologinę projekto temą, su kuria ir dirbo. Vakare slovakai suorganizavo karaokės vakarą. Nuo dainų skambėjo visi svečių namai, net kilnojosi lubos. Praėjo dar viena kupina naudingų patyrimų ir įspūdžių diena.
Ketvirtoji diena buvo svarbiausia lietuvių grupei. Laukė lietuviškos kultūros vakaras. Pabudome penktą valandą ryto ir ėmėme kurti prezentaciją. Oi, kiek buvo emocijų stringant internetui… Dieną toliau dirbome su projektu, kartu skirdami laiko ir pasiruošimui vakaro pasirodymui. Buvo daug įtampos, bet kartu ir smagaus juoko ir išdaigų gludinant pasirodymo detales. Štai atėjo ir mūsų pasirodymo vakaras. Smagiai pristatėme Lietuvą, jos tradicijas, dainas ir šokius, pavaišinome lietuviškais skanėstais ir tinginiu, kurio gamyba sukėlė tiek daug juokingų nesusipratimų. Atrodo, mums pavyko!
Penktoji diena buvo kelionių diena. Keliavome į netoli Slovakijos sienos esančius miškus. Pasigrožėjome apsnigtais nuostabiais aukštais medžiais, rinkome šiukšles, sodinome jaunus, pavasarį sulaposiančius medelius, klausėmės įdomių, įtraukiančių girininko pasakojimų. Vėliau ant ugnies ruošėme pietus. Vėl buvo daug linksmo juoko, nors ir buvome sustirę iš šalčio, o nuo nosių karojo varvekliai. Vėliau keliavome į namų šeimininkių centrą, kuriame susipažinome su to krašto kultūra, mokėmės gaminti tradicinį maistą. Kelionės autobuse metu stebėjome pro šalį lekiančius įspūdingus vaizdus, grožėjomės plačiais ežerais ir aukštomis kalvomis, apaugusiomis tankiais miškais. Vakare norintys galėjo atsigauti ir sušilti terminiuose baseinuose.
Šeštoji diena buvo stalo žaidimų kūrimo diena. Vėl pasidalinome į tarptautines grupes ir kūrėme stalo žaidimus, susijusius su ekologija. Vėliau turėjome galimybę išbandyti vieni kitų kūrybą. Per pietus sušilo oras, pro debesis savo spindinčią galvą parodė saulutė. Pagaliau nutirpo sniegas, baigėsi žiemiška niūruma. Vakare laukė slovakų kultūros vakaras. Susipažinome su slovakų vestuvių tradicijomis, šokiais ir dainomis. Vaišinomės slovakiškais skanumynais.
Septintoji projekto diena mums atnešė iššūkių. Atėjo mūsų eko projektų, su kuriais dirbome visą savaitę, įgyvendinimo pabaiga. Kūrėme trumpus vaizdo įrašus apie vandens, oro, dirvožemio ir kitas taršos problemas, plakatus ir kvietimus prisidėti prie organizuojamų veiklų gamtai švarinti. Buvo įdėta labai daug darbo norint pasirodyti kuo geriau. Visos komandos parengė puikius, dėmesio vertus projektus. Šis darbas ne tik padėjo ugdyti bendradarbiavimą komandose, bet ir suteikė progą praplėsti vaizdo įrašų kūrimo žinias. Manau, tai tikrai vertinga patirtis.
Aštuntoji, ir paskutinė diena, išaušo kupina neramaus ir ankstyvo bruzdesio kambariuose. Visi po truputį ruošėsi grįžti į gimtąsias šalis. Artėjo taip visų nelauktas išsiskyrimas. Po pusryčių visi subėgę į salę dalijomės prisiminimais, padarytais pasiekimais ir užmegztais ryšiais. Peržiūrėjome nuotraukas ir projektus padarytus per visą savaitę, išsidalinome dalyvavimą projekte patvirtinančius sertifikatus. Viskas praėjo taip greitai, tarsi tai būtų akimirksnis… Mūsų atvykimas, darbai ir poilsis, liūdesys ir džiaugsmas, pažintys ir sukauptos žinios, virsta prisiminimais, ilgam įsirėšiančiais į mūsų visų atmintį. Dabar, žengiant paskutiniuosius žingsnius svečių namų, kuriuos visą šį laiką vadinome namais kiemu, ir paskutinį kartą nuo šalto nakties vėjo liūdnai girgžtelint varteliams, mano širdyje kažkas suvirpa, atitrūksta… Pažvelgiu į žvaigždėtą dangų. Virš galvos paslaptingai švytint Grįžulo ratams ir spindinčiam mėnuliui nutiesus sidabraspalvį taką namų linkui, tarsi iš pačių giliausių širdies gelmių išplaukia nebylus pažadas: ,,Aš dar sugrįšiu čia, su poezija, vėju ir saulės šviesa…“
Margarita Korlaitė, 1b klasė, 2024 m. kovo 12 d.
PROJEKTAS „FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMAS DARBO VIETOJE“
Diena, prasidedanti mankšta, išjudina ne tik kūną, bet suteikia energijos ir mintims. Į sporto veiklas darbo vietoje įsitraukiantys (ateinantys) gerai nusiteikę bendruomenės nariai – puikus būdas stiprinti bendrystę bei komandos dvasią bet kurioje darbovietėje. Todėl Vilniaus Karoliniškių gimnazija, siekdama skatinti darbuotojų bei mokinių fizinį aktyvumą, teikė paraišką Sporto rėmimo fondui (šiandien Nacionalinė sporto agentūra) sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, kad galėtų gimnazijos patalpose bei jos teritorijoje įrengti erdves, skirtas fiziniam aktyvumui skatinti darbo vietoje.
Sporto projekto tikslas – skatinti jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų fizinį aktyvumą, formuoti įprotį gyventi fiziškai aktyviai ir sveikai, kad fizinis aktyvumas taptų kasdienio gyvenimo dalimi, apimančia ne tik laisvalaikį, bet ir kitas asmens gyvenimo veiklos sritis. Projektu taip pat siekiama didinti fizinio aktyvumo raštingumą (žinias ir įgūdžius).
Sporto projekto vienas iš uždavinių – ugdyti fizinio aktyvumo įpročius, kurie ilgainiui taptų asmens kasdienio gyvenimo dalimi.
Projektas įgyvendinamas nuo 2021 m. biželio ir tęsis iki 2023 m. birželio.
Projekto koordinatorė Katažina Vilkauskienė
Projektas „Sveikos gyvensenos skatinimas ir moksleivių sveikatos raštingumo ugdymas Vilniaus mieste“ Karoliniškių gimnazijoje
Gimnazijos 1-ųjų ir 2-ųjų klasių mokiniams prasidėjo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vykdomo projekto „Sveikos gyvensenos skatinimas ir moksleivių sveikatos raštingumo ugdymas Vilniaus mieste“ Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-01-0008, finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir Savivaldybės biudžeto lėšomis, antrasis paskaitų ciklas „Fizinio aktyvumo ugdymas“. Sausio ir vasario mėnesiais vyko pirmosios medicinos pagalbos mokymai, kuriuose dalyvavo 350 gimnazijos mokinių.
Projekto koordinatorė direktoriaus pavaduotoja Audronė Būdienė
Projektas „Sveikos gyvensenos skatinimas ir moksleivių sveikatos raštingumo ugdymas Vilniaus mieste“ Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje
Sausio 28 dieną Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje prasidėjo 5 mėnesius truksiantis sveikatos raštingumo ugdymo projektas 1-ųjų ir 2-ųjų gimnazijos klasių mokiniams. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto metu bus gilinamos žinios ir įgūdžiai penkių paskaitų cikle tokiomis temomis:
1. Pirmosios ir būtinosios pagalbos teikimas.
2. Sveikos gyvensenos skatinimas.
3. Žalingų įpročių ir priklausomybių rizikos.
4. Fizinis aktyvumas.
5. Lyčių lygybė ir asmenų nediskriminavimas.
Kiekvienai paskaitai bus skiriamos po 2 akademines valandas.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Audronė Būdienė, 2022 m.
Neformaliojo švietimo centro kuruojamas projektas
„Geros savijautos programos“
Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje vyksta Neformaliojo švietimo centro kuruojamo projekto „Geros savijautos programos“ renginiai. Šis projektas skirtas sumažinti nuotolinio mokymo pasekmes vaikų ir jaunimo fizinei bei psichikos sveikatai. Siekiama, kad projekto veiklos ugdytų mokinių socialinius emocinius, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžius, gilesnį savęs pažinimą bei gebėjimą reflektuoti, priimti atsakingus sprendimus, taip pat stiprintų vaikų ir jaunimo psichologinį atsparumą, savivertę bei skatintų jų motyvaciją mokytis.
Gimnazijos psichologė L. Vitkė