Lietuviškos dainos konkursas „Vienybė težydi“
Kovo 10 d. 13.00 val. aktų salėje vyko lietuviškos dainos konkursas „Vienybė težydi“, skirtas Kovo 11-ajai. Dalyvavo 1-ųjų klasių mokiniai ir 2–4 klasių atstovai. Keletas šventinių akimirkų.
2023 m. kovo 10 d.
Vilniui 700. Projektas PRAEITIS ATEIČIAI
Darbus atliko 3–4 gimnazijos klasių mokinės. Panaudotos mokytojų Angelijos Vekterienės ir Rimanto Kisieliaus nuotraukos. Projekto vadovė mokyt. Laima Kantakevičienė.
Literatūros kūrinių iliustracijos
2022 m. sausis
Patirti įspūdžiai ir vizualizuotos fantazijos perskaičius kūrinį
2021 m. kovas
Gimnazistų darbai sumi-e japonų tapybos stiliumi
Sumi-e – japoniškas terminas tapybai ir kaligrafijai apibūdinti. Sumi-e kitaip dar vadinama suibokuga (jap. „vanduo, tušas ir paveikslas“). Tai monochrominė arba jai artima švelnių, vandeniu atskiestų spalvų tapyba ant ryžių popieriaus arba šilko. Beveik prieš 2000 metų ši tapyba atsirado Kinijoje, o į Japoniją atkeliavo XIII–XIV amžiuje.
2021 m. kovas
„Žemaitei būdingi stiprūs kontrastai, tuo ji man artima“
/Sigitas Parulskis/
Per literatūros pamokas pažintai Julijai Žemaitei 4 klasių gimnazistai dailės pamokose kūrė tradicinėms skaroms dekoratyvius, simetriškus ornamentus.
Rudens spalvų ekspresija
2019 m. ruduo
3-4 klasių gimnazistų iliustracijos
„Minkštučiukai samanų patalai ištiesti“
pagal Antano Baranausko „Anykščių šilelį“
2019 m. gegužė
Ernesto Pateckio (2c kl.) piešinių paroda VIENO PIEŠINIO EVOLIUCIJA
2019 m. sausis
Piešinių paroda „Žiemos miniatiūros“
2018 m. gruodis
NATIURMORTAS
3-4 klasių gimnazistų monotipijų paroda
2018 m. lapkričio mėn.
Gimnazistų piešinių paroda „Iliustracijos“
2018 m. spalio mėn.
PARODA „BIČIULYSTĖ“
GIMNAZIJOS BIBLIOTEKOJE IR MOKYKLOS ERDVĖSE
Piešiniai, skirti Vydūno ir M. K. Čiurlionio bendrystei, pagal M. K. Čiurlionio kūrybą.
„Anuomet šie abu kūrėjai gėrė iš tų pačių išminties šaltinių, buvo ateities regėtojai. Vydūnas Čiurlionį įvardijo kaip ypatingą menininką, išreiškusį lietuviškumo esmę, kvietusį nesusitelkti ties kasdienybe, bet viliojantį į gelmes, būties bekraštybę.“
Vydūno draugijos pirmininkė Rima Palijanskaitė, 2018 m.
Piešinių paroda „Žiemos peizažai“ gimnazijos bibliotekoje
Viskas yra prasminga.
Niekas prasmės neturi.
Mato tasai, kas žiūri:
aušta virš Vilniaus, sninga.
Spengiančią įtampos tylą
girdi tasai, kas klausos.
Sninga vos vos. Ir rausvas
brėkšmas danguj įskyla.
Tai, kas ryškėja šį rytą –
tūkstančius metų nokinta.
Viskas yra užrakinta.
Niekas neuždaryta.
/Aidas Marčėnas/
Baltam rate žiemos laukimas
Lange karpinys –
Baltam rate
Žiemos laukimas.
Karpinys lange –
Baltam rate supasi
Kalėdų laukimas.
Nacionalinėje dailės galerijoje „Vilnius. Topophilia“ pavadinta paroda, kurią apžiūrėję 2b klasės gimnazistai dalyvavo istorijos ir dailės pamokoje, kūrė koliažus.
Gebėjimas tinkamai „perskaityti“ vizualųjį meną šiuolaikiniam žmogui tiek pat svarbus, kiek rašytinės kalbos mokėjimas, todėl kiekvienas edukacinių renginių dalyvis, siekiantis orientuotis vaizdų pasaulyje, skatinamas pažinti, interpretuoti ir plėtoti savo kūrybiškumą.
„Vilniui būdingas stebėtinas, vargiai racionaliai paaiškinamas bruožas, tam tikra magija, per kurią žmonės įsimyli šį miestą tarsi gyvą būtybę. Daugybė tapytojų ir grafikų daugiau kaip du šimtmečius piešė Vilniaus architektūrą ir vaizdus.“ (Czesław Milosz, Abėcėlė, Vilnius, 2012, p. 106)
Vilnių mėgo vaizduoti įvairių tautų dailininkai: ir vietiniai menininkai, ir svečiai, o jų kūrybai apibūdinti tinka graikiškas žodis „topophilia“, reiškiantis „vietos meilę“.
Paroda „Vilnius. Topophilia“ apžvelgia Lietuvos sostinės ikonografijos raidą XIX–XX a.: kaip per du šimtmečius keitėsi miestas ir jo vaizdavimas, kas žavėjo dailininkus, kaip jų žvilgsnį veikė istorinis, politinis, socialinis, kultūrinis, meninis kontekstas, kūrinių tikslas ir paskirtis. Ekspozicija, chronologiškai nušviečianti Vilniaus vaizdavimo etapus, sudaryta iš keturių dalių: XIX a. laikotarpį pristato „Paminklų dokumentavimo aistra“, XX a. pradžią – „Subjektyvus žvilgsnis“, XX a. tarpukarį – „Vilniaus mito kūrimas“, XX a. antrąją pusę – „Modernistų miestas“. Nemažai kūrinių vaizduoja žymius, ikoninius sostinės objektus, tačiau net gerai pažįstančių miestą vilniečių parodoje laukia mįslingi vaizdai, netikėti atradimai.
Ekspozicijoje pateikta per 200 grafikos ir tapybos kūrinių, o greta garsių dailininkų Vincento Slendzinskio, Jurgio Hopeno, Bronislovo Jamonto, Adomo Mendziblockio, Viktoro Vizgirdos, Vytauto Mackevičiaus, Jono Švažo, Petro Repšio yra mažiau žinomų, bet Vilniui ištikimų, netikėtus miesto rakursus atradusių dailininkų.
Mokyt. A. Vekterienė, 2017 m. spalio 17 d.