Gimnazijos misija, vizija, filosofija, tikslai ir uždaviniai

MISIJA

Vilniaus Karoliniškių gimnazijos misija:

  • ugdyti I–IV gimnazijos klasių mokinius, vykdant pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo  programas;
  • sudaryti geras sąlygas siekti aukštos ugdymo(si) kokybės, įgyti kompetencijų, būtinų tolimesniam mokymuisi, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio įgimtas galimybes;
  • diegti humanistines vertybes, formuoti tautinį identitetą;
  • teikti savarankiško, aktyvaus ir atsakingo gyvenimo pagrindus, ugdyti visaverčius demokratinės visuomenės narius;
  • teikti savarankiško, aktyvaus ir atsakingo gyvenimo pagrindus, ugdyti visaverčius demokratinės visuomenės narius.

VIZIJA

      Vilniaus Karoliniškių gimnazija – šiuolaikiška, atvira kaitai ir nuolat besimokanti keturmetė švietimo institucija, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo 2–osios dalies, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programas, ugdanti brandžią, gebančią integruotis visuomenėje, kūrybišką, harmoningą, tolerantišką, puoselėjančią nacionalinę tapatybę, atvirą kultūrų dialogui, asmenybę.

FILOSOFIJA

Nuolat ilgėkis ir kas dieną sugrįžk prie kilnumo, grožio ir tiesos versmių.

STRATEGINIAI TIKSLAI

      1  tikslas.  Formuojant bendruosius gebėjimus užtikrinti gimnazijos mokinių poreikius atitinkančią ugdymo kokybę ir sudaryti sąlygas personalo kvalifikacijai įgyti naujas kompetencijas.

Uždaviniai:

  • efektyvinti ugdymo procesą, ugdymo turinį orientuoti į mokinių bendrųjų ir esminių dalykinių gebėjimų ugdymą;
  • kurti gabių vaikų  ugdymo(si) sistemą;
  • ugdymo procese taikyti mokytis padedantį vertinimą: mokinių pasiekimus vertinti orientuojantis į jų gebėjimus, konkrečias mokinių asmenybes ir jų daromą pažangą.

      2 tikslas. Kurti ir plėtoti mokinių kūrybos ir saviraiškos erdves, puoselėti pilietiškumą, tradicijas, diegti naujoves, stiprinti bendradarbiavimą su mokinių tėvais kaip bendrų veiklų dalyviais ir iniciatoriais.

Uždaviniai:

  • plėtoti sportinį, meninį ugdymą ir veiklą;
  • plėtoti dorinį, pilietinį, tautinį ugdymą, stiprinti vertės jausmą.

      3 tikslas. Kurti saugią ir modernią mokyklą.

Uždaviniai:

  • plėtoti pagalbą įvairių rizikos grupių mokiniams, kurti saugią mokymosi aplinką;
  • padėti mokiniams planuoti karjerą;
  • gerinti gimnazijos įvaizdį, plėsti ryšius;
  • kurti  jaukią, modernią, materialiai aprūpintą mokyklą;
  • plėtoti mokyklos valdymą, garantuoti kokybę.

 

SITUACIJOS ANALIZĖ

IŠORĖS VEIKSNIAI    

      Politiniai–teisiniai veiksniai. Gimnazija yra Vilniaus savivaldybės biudžetinė, pelno nesiekianti švietimo, vaikų ugdymo institucija, teikianti bendrąjį pagrindinį (II pakopa), vidurinį išsilavinimą. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymu (2011 m. redakcija) ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos bei steigėjo norminiais teisės aktais. Todėl yra priklausoma nuo Lietuvos Respublikos formuojamos politikos bei nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų. Vykdant gimnazijos švietimo politiką vadovaujamasi šiais dokumentais bei Valstybinės švietimo strategijos 2013–2022 m. gairėmis, Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginiu planu, Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos  2014-2015 metų bendruoju planu (priimant mokinius, komplektavimą 1–2 gimn. kl. vykdyti teritoriniu principu). Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja, nors į Vilnių atvyksta gyventi šiek tiek daugiau negu išvyksta, didėja emigracija. Visi šie veiksniai daro įtaką ir gimnazijai: pastaraisiais metais mokinių skaičius mažėjo (nors ir nežymiai).

      Ekonominiai veiksniai. Karoliniškių  gimnazijos ekonominė veikla susijusi su šalies ekonomika, nes dalį išlaidų finansuoja valstybė (Mokinio krepšelis), o kitą dalį finansuoja  steigėjas – miesto savivaldybė (aplinkos lėšos). Nuo BVP augimo priklauso ir gimnazijos lėšos. Didėja lėšos, skirtos mokymo priemonėms ir vadovėliams, tačiau brangsta vadovėliai, mokymo priemonės.  Nedidėja mokytojų atlyginimai. Vilniaus miesto savivaldybė 6 procentus kalendoriniams metams skirtų mokinio krepšelio lėšų naudoja nustatyta tvarka mokymo reikmėms tenkinti: pedagoginei psichologinei pagalbai teikti, brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti, neformaliam švietimui, bendrosioms ugdymo programoms papildyti ir kt.  Mokyklos mokinio krepšelio lėšų pakanka ugdymo planui realizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir būtiniausioms metodinėms priemonėms, vadovėliams įsigyti. Nuo 2008 m. iki 2014 m. aplinkai finansuoti lėšos sumažėjo apie 25 procentus.  Gimnazija siekia taupiai ir efektyviai panaudoti mokyklai skiriamas lėšas. Gaunamos kitos lėšos iš gyventojų pajamų mokesčio (2%),  rėmėjų,  sporto salės nuomos leidžia  gerinti gimnazijos aplinką, mokymo kabinetų būvį, galime tenkinti kitas reikmes.

      Vyksta ES struktūrinių fondų paramos etapas. Yra galimybė naujus projektus rengti siekiant pagerinti mokyklos aplinką (renovuoti gimnazijos stadioną, aptverti mokyklos teritoriją), materialinę ir intelektualinę bazę. 2010–2011 m. gimnazija renovuota iš ES fondų ir Savivaldybės lėšų pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygmeniu“.  VIP lėšomis 2008 m. rudenį renovuota gimnazijos sporto salė.

      Miesto plėtra, neproporcingas miesto plotų apstatymas (Karoliniškių mikrorajone gyvena vyresnio amžiaus šeimos) lemia gimnazijos mokinių skaičių.

      Neigiamai moksleivių ugdymuisi atsiliepia didelė bedarbystė šalyje. Tai jaučiama ir Vilniaus mieste – apie 8–10 proc. gimnazijos mokinių tėvų dirba užsienyje.

      Socialiniai veiksniai. Nepalanki demografinė padėtis Lietuvoje kelia nerimą ir Vilniaus mokykloms, kartu ir Karoliniškių gimnazijai. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2007 m. iki 2009 m. gimstamumas sumažėjo apie 3,4 proc., didėja emigracija, tačiau šios problemos per 2009–2014 gimnazijos mokinių skaičius per daug nepakeitė (mažiausias mokinių skaičius buvo 2011 m.).  Nors mokinių skaičius Vilniaus mieste mažėja lėčiau negu kituose Lietuvos miestuose, pagal Vilniaus miesto savivaldybės  bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos  2014–2015 metų bendrąjį planą (įteisinus daugiau ilgųjų gimnazijų) išgrynintoms gimnazijoms gali trūkti mokinių. Šalia Karoliniškių gimnazijos veikia dvi neskaitlingos mokyklos („Ryto“ progimnazija ir „Spindulio“ pagrindinė mokykla), tai daro įtaką mokinių skaičiui mūsų gimnazijoje. Mokinių mokymosi galimybėms daro įtaką negatyvūs socialiniai reiškiniai šeimose (nepriežiūra, tėvai emigravę – vaikai lieka gyventi vieni, girtavimas ir kt.). Todėl didelė problema  – pamokų praleidimas  be priežasties.  Yra nemažai socialinę atskirtį patiriančių mokinių, kuriems reikia specialiosios pagalbos.  Gimnazijoje  kasmet yra 10–11  specialiųjų poreikių  mokinių, nemokamas maitinimas skiriamas vidutiniškai 67 mokiniams.

      Pastebimai sumenkę mokinių socialiniai įgūdžiai, blogėjantis vaikų sveikatos indeksas. Tarp Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos silpnėjimo vyrauja regėjimo sutrikimai, laikysenos sutrikimai, įvairaus laipsnio skoliozė (25% Lietuvos moksleivių diagnozuojama ydinga laikysena, 8% – skoliozė). Panaši situacija ir Karoliniškių gimnazijoje. 2014–2015 m. m. mokinių, neturinčių sutrikimų, gimnazijoje yra 19%.  Dažniausiai pasitaikantys yra regos (53%) ir kraujotakos (26%) sutrikimai. Visi (100%) gimnazistai yra pasitikrinę sveikatą. Gimnazijoje 3,01% mokinių lanko specialią fizinio pajėgumo grupę, 15,162% – parengiamąją fizinio pajėgumo grupę, 2,73% – atleisti nuo kūno kultūros užsiėmimų.

      Neaptverta gimnazijos teritorija, nerenovuotas sporto stadionas neužtikrina moksleivių saugumo.

      Visuomenėje vis dar didelis  išsilavinimo prestižas, geriau suvokiami vidurinio ir aukštojo mokslo privalumai bei būtinybė. 2012–2014 m. 84 proc. mūsų  gimnazijos abiturientų pasirinko aukštojo mokslo  (universitetines ir kolegijos) studijas Lietuvoje, apie 3–5 proc. užsienio aukštosiose mokyklose. Kasmet būna abiturientų, kurie savo ateitį susieja su karine tarnyba.

TOLESNIS ABITURIENTŲ MOKYMASIS

Mokslo įstaiga

2012 m.

2013 m.

2014 m.

LR universitetinė aukštoji

65%

60%

71%

LR kolegija

18%

19%

19%

Užsienio šalies aukštoji

3%

5%

3%

PRC

  •     

3%

3%

Dirbti

14%

13%

5%

      Technologiniai veiksniai. Sparčiai plėtojasi informacinės technologijos. Informacinių technologijų panaudojimas kelia naujus iššūkius visai švietimo sistemai. Informacinės kompiuterinės technologijos padeda modernizuoti ugdymo procesą.  IKT naudojama gimnazijai įsivertinti, mokinių ir tėvų apklausoms atlikti, informacijos apie mokyklos veiklą sklaidai, dokumentams ir duomenų bazėms tvarkyti, ryšiui palaikyti su mokyklos bendruomenės nariais bei įvairiomis institucijomis. Informacinės ir komunikacinės technologijos vis labiau veikia ugdymo ir ugdymosi metodus, daro įtaką ne tik ugdymo turiniui, bet ir visam ugdymo procesui. Naudodamiesi gimnazijoje turima kompiuterine ir kita įranga mokytojai turi galimybę ruoštis pamokoms, rengti demonstracinę medžiagą, užduotis, testus. Mokytojai ugdymo procese naudoja įvairias mokomąsias programas, elektroninį dienyną. Elektroninių dienynų – pažymių knygelių – sukūrimas sudaro sąlygas kasdien tėvams sekti vaikų mokymąsi, lankomumą, einamą medžiagą.

      Jau tapo būtinybe pamokose naudoti videoaparatūrą, kompiuterius, projektorius, interaktyviąsias lentas ir kitą techniką. Mokiniai IKT naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieškodami informacijos internete, rašydami referatus, rengdami projektus, naudodamiesi elektroniniu dienynu. Visuose mokymo kabinetuose yra kompiuteriai (kompiuterizuotos 127 darbo vietos  59 kabinetuose), veikia interneto ryšys, 10 kabinetų įrengtos interaktyvios lentos, 29 – daugialypės terpės  projektoriai, 3 – namų kinas, 14 –  dokumentų atvaizdavimo kameros ir kt. 

      Gerėja aprūpinimas kompiuterine įranga. Į mokyklas ateina vis daugiau modernių šiuolaikinių mokymo priemonių: daugialypės terpės projektoriai, integruoti skaitmeniniai projektoriai, skaitmeninės lentos, rašomosios kopijavimo lentos ir kt.  ŠMM vykdo įvairias informacinių ir kitų technologijų diegimo programas. Jas įgyvendinant 2010 m. gimnazijai (vykdant atranką) buvo skirti 5 nešiojami mini kompiuteriai elektroniniam dienynui naudoti. Gimnazija dalyvauja Europos Sąjungos Struktūrinių Fondų paramos valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų  „Mokyklų tobulinimo programos plius“ projekte „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ ir „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“ todėl gimnaziją pasieka nauji kompiuteriai, kitos technologijos. Dalyvaujant MTP Plius programos projektuose, naujos IKT ir kitos modernios priemonės pasiekė gamtos mokslų, menų ir technologijų kabinetus, modernizuotos biblioteka ir skaitykla. Dalyvaujant LMNŠC projekte „Ugdymo karjerai infrastruktūros bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme sukūrimas ir plėtra“ gimnazijai buvo paskirti 28 mokinio planšetiniai kompiuteriai ir 2 nešiojamieji kompiuteriai mokytojams.

      Dalis gimnazijos lėšų skiriama informacinėms technologijoms atnaujinti. Vien IKT ir kitoms techninėms priemonėms aptarnauti gimnazija 2014– 2015 metais skyrė apie 4 300 eurų (14847 Lt).

      Gimnazijoje yra modernios sporto ir kultūrizmo salės, konferencijų ir aktų salės. Mokiniai ir mokytojai gali naudotis bevieliu internetu. Bet vien tik kompiuterių ar technologijų skaičiaus didėjimas  dar nepagerina ugdymo kokybės. Labai svarbu ir pedagogų kompetencija šioje srityje. Visi mokyklos pedagogai yra dalyvavę kompiuterinio raštingumo kursuose. Nemažai gimnazijoje dirbančių mokytojų geba gerai naudoti informacines technologijas savo darbe. Naujos technologijos gerina gimnazijos  ir užsienio partnerių bendradarbiavimą.

VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ

      Gimnazijos struktūra. Karoliniškių gimnazijos steigėjas – Vilniaus savivaldybės taryba. Gimnazijoje vykdomos bendroji pagrindinio (II pakopos) ir vidurinio  ugdymo programos. Gimnazijai vadovauja direktorius. Veiklą koordinuoja trys pavaduotojai ugdymui (vienas iš jų neformalųjį) ir pavaduotojas ūkio reikalams. Gimnazijoje veikia savivaldos institucijos: Mokyklos taryba, Mokytojų taryba, Gimnazistų taryba. Ugdymo uždavinius sprendžia Metodinė taryba, mokomųjų dalykų metodinės grupės, Vaiko gerovės komisija.

      Yra moderni biblioteka ir skaitykla.

GIMNAZIJOS ADMINISTRACIJA  (2014 m.)

Vardas, pavardė

Pareigybė

Vadybinė kategorija

Ona Mačernienė

Direktorė

II

Sigitas Andraikėnas

Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

 

Rasa Sabūnienė

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

 

Audronė Būdienė

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui (neformaliam)

III

Vilius Kregždė

Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

 

MOKINIŲ SKAIČIUS

 

2010–2011

2011–2012

2012–2013

2013–2014

2014–2015

Klasių komplektų skaičius

27

27

28

27

26

Mokinių skaičius

722

708

746

755

734

Specialiųjų poreikių mok. sk.

12

11

10

10

10

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJA

Kategorija

2010–2011

2011–2012

2012–2013

2013–2014

2014–2015

Ekspertas

2

2

2

Metodininkas

28

31

32

34

39

Vyr. mokytojas

22

21

21

25

22

Mokytojas

17

16

13

13

14

      Planavimo sistema. Įstaiga savo veiklą planuoja rengdama 4–7 metų strateginį veiklos planą, metinę veiklos programą, mėnesio renginių planą ir 2 metų ugdymo planą. Gimnazijoje metodinė taryba ir metodikos grupės, savivaldos institucijos savo veiklą planuoja mokslo metais. Mokytojai rengia 2–jų mokslo metų (1–2, 3–4 kl.) mokomųjų dalykų ilgalaikius planus (kasmet koreguoja), pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ir neformaliojo švietimo programas mokslo metams.

      Informacijos ir komunikacijos technologijos. Gimnazijoje kompiuterizuotos 127 darbo vietos 59 kabinetuose (33 kompiuteriai informatikos kabinetuose). Kompiuterizuotos mokinių darbo vietos technologijų, muzikos, chemijos, dailės kabinetuose. 7 kompiuteriai yra skaitykloje – informaciniame centre, 3 kompiuteriai –  bibliotekoje, 19 nešiojamųjų kompiuterių,  kompiuterizuotos mokyklos vadovų, bendruomenės sveikatos priežiūros specialisto, bibliotekininkų, raštinės, buhalterijos  darbo vietos.

      Dalyvaudami projekte „Ugdymo karjerai infrastruktūros bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme sukūrimas ir plėtra“ gimnazija gavo 28 mokinio planšetinius kompiuterius ir 2 asmeninius kompiuterius, 10 interaktyvių lentų, įsigyti daugialypės terpės projektoriai 29 kabinetams, nupirkti 29 spausdintuvai.

      Gimnazijoje įdiegtas interneto ryšys, prieigą prie interneto turi kiekviena klasė ir kitos ugdymo patalpos; gimnazija turi 4 telefono numerius, 1 fakso aparatą, 14 dokumentų atvaizdavimo kamerų. Visi klasių vadovai turi tarnybinius mobiliuosius telefonus.

      Socialiniai partneriai. Gimnazija bendradarbiauja su aplinkinėmis mokyklomis: „Ryto“ progimnazija, „Spindulio“ pagrindine mokykla, Sausio 13–osios pagrindine mokykla, Viršuliškių mokykla, Jono Pauliaus, Kačalovo, Radvilų gimnazijomis. Su Karoliniškių seniūnija organizuoja bendrus renginius arba juose dalyvauja. Gimnazijoje lankosi Karoliniškių nuovados darbuotojai, skaito pranešimus, kartu vykdo prevencinius projektus. Gimnazija palaiko glaudžius ryšius su Vilniaus miesto pedagogine, psichologine tarnyba, VŠĮ „Trakų švietimo centru“, Muitinės departamentu, Vilniaus darbo birža, KASP, Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuru. Yra pasirašiusi bendradarbiavimo – partnerystės  sutartis su AISEC, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centru, Lietuvos edukologijos universitetu,  Mykolo Romerio  universitetu, ISM vadybos ir ekonomikos universitetu, Vilniaus kooperacijos kolegija.  Su MRU Socialinių technologijų fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų grupe gimnazijos mokiniai, mokytojai ir administracija  vykdo mokslinių tyrimų ir ugdomosios intervencinės veiklos projektą POSIDEV tiksliniu pavadinimu  „Pasimatuok savanorystę“.

      Gimnazijos bendruomenė aktyviai dalyvauja tarptautiniuose bendradarbiavimo  projektuose. Todėl turi partnerių, draugų Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje, Čekijoje.