Apie mus rašo

VAIKŲ RANKOMIS SUKURTAS SUBTILUS GROŽIS

      Švenčiame svarbiausias metų šventes, tik dingo jų natūralumas ir esmė, liko dovanų pirkimas, namų puošimas dėl grožio. Vilniaus Karoliniškių gimnazijos moksleiviai ir pedagogai nepasiduoda šiai tendencijai – šventės tikrumą stengiasi sugrąžinti rengdami meninius pro­jektus. Šiemet kūrė „Žiemos sodus“. Technologijų mokytoja tautodaili­ninkė Laima Kantakevičienė, supažin­dinusi mokinius su liaudies tradicija iš šiaudų kurti sodus, jau nuo rudens užkrėtė geruoju virusu. Mokytoja sukūrė dekoratyvias kompozicijas su autentiškais sodais iš tikrų šiaudų, gimnazistai per technologijų pamo­kas atkartodami senąsias tradicijas pynė sodus. Ir štai prieš šventes visa gimnazija pražydo subtiliais kūriniais: sodai papuošė mokyklos erdves, aktų salę. Dailės mokytoja Angelė Vekterienė su mokiniais „Žiemos sodų“ idėją perteikė ant gimnazijos langų – pavertė karpiniais.

Šeimininkė, Nr. 51, 2016 12 23-29

 

Iš Vingio parko – į Šimonių girią

      Kroso estafečių varžybomis Vingio parke prasidėjo 16-osios Vilniaus gimnazijų sporto žaidynės, kurias rengia sporto klubas „Žaidynės tęsiasi“.

      Žaidynių programoje – dar ir krepšinio, futbolo, tinklinio, lengvosios atletikos bei šachmatų varžybos. Tai – sporto šakos, kurios vystomos gimnazijose per kūno kultūros pamokas ir jas gimnazistai labiausiai mėgsta.

      Vaikinų grupėje nugalėjo Karoliniškių gimnazijos bėgikai, kurie po ypač atkaklios kovos nugalėjo S. Daukanto gimnazijos sportininkus. Trečia – VGTU Inžinerijos licėjaus komanda. 

      „Vaikinai padarė gerą pradžią (merginos, vadovaujamos kūno kultūros mokytojos Virginijos Mockienės, buvo penktos – irgi gerai), tai mus nuteikia optimistiškai gerai pasirodyti ir kitų sporto šakų varžybose.  Nė vieno sportininko negaliu išskirti – bėgo visa komanda, kurios devizas buvo „Vienas už visus, visi už vieną“. Mūsų komandoje – ir krepšininkai, ir sunkiaatletis, kitų sporto šakų atstovai. Kiekvienais metais rugsėjo pradžioje rengiame gimnazijos 1 mylios bėgimą ir šie sportininkai tapo nugalėtojais bei prizininkais. Jiems ir patikėjome atstovauti gimnazijai žaidynėse. Dabar šie sportininkai rengsis pavasarį įvyksiančioms žaidynių lengvosios atletikos varžyboms. Praėjusiais metais žaidynėse komandinėje įskaitoje užėmėme penktą vietą, o šiemet ši vieta mūsų jau netenkintų. Sportiška visa mūsų gimnazija. Užsukite pas mus į Karoliniškes ir pamatysite, kad mūsų gimnazijos stadionas niekada nebūna tuščias“, – sako daugiau kaip 10 metų Karoliniškių gimnazijoje kūno kultūros mokytoju dirbantis Juozas Varnelis.

Daugiau skaitykite čia

 

Prie Karoliniškių gimnazijos – atnaujinta krepšinio aikštė

       Lietuvos krepšinio federacijos projektas įrengti ir atnaujinti lauko krepšinio aikštes sulaukia vis didesnio palaikymo. Nuo rugsėjo 2 d. krepšinio entuziastų laukia visiškai atnaujinta krepšinio aikštė šalia Karoliniškių gimnazijos Vilniuje. Ši aikštė įrengta LKF, Vilniaus miesto savivaldybės ir kompanijos „Lidl Lietuva“ pastangomis.

„Po daugelio metų, kai prie ugdymo įstaigų ir viešosiose erdvėse esančių aikštelių atnaujinimui beveik nebuvo skiriama dėmesio ir lėšų, šiemet sutvarkėme bene dvi dešimtis aikštelių. Tai tęstinumą turintis darbas, todėl nežadame sustoti – norime, kad ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau ir visi miesto gyventojai galėtų netoli namų esančiose aikštelėse kokybiškai sportuoti. Išties džiugu, kad prie šios iniciatyvos prisidėjo ir Lietuvos krepšinio federacija bei jos partneriai“, – atidarydamas atnaujintą aikštę sakė Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.

Aikštės atidaryme dalyvavo Karoliniškių gimnazijos direktorė Ona Mačernienė, pedagogai, moksleiviai, Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos atstovai. Jaunieji krepšininkai sužaidė improvizuotą krepšinio kėlinį.

Daugiau http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/vilniaus-karoliniskiu-gyventojams-atnaujinta-krepsinio-aikste.d?id=72196394

 

Varėna turi pasaulio čempioną

Virgilijus MUNDRYS

      Praėjusį sekmadienį Vilniuje baigėsi pirmą kartą mūsų šalies sostinėje surengtos Tarptautinės kikbokso federacijos WAK–1F mėgėjų grupės K–1 pasaulio čem­pionatas, kuriame dalyvavo per 340 boksininkų iš 14 šalių. Labai stiprias komandas buvo atsiuntu­sios Anglijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos, Uzbekistano, Ispanijos, Lenkijos ir kitų valstybių kikbok­so federacijos. Varžybos vyko „Litexpo“ komplekso rūmuose. Dera pažymėti, kad šiame turny­re nedalyvavo daugelio Azijos ir Pietų Amerikos šalių sportininkai, nes ten yra populiaresnės kitos ko­vos menų šakos. Tačiau tai nė kiek nesumenkino Vilniuje vykusio turnyro.

      Dėl WAK–1F pasaulio čempio­nų vardų kovojo trijų amžiaus gru­pių: 13–14, 15–16, 17–18 ir suaugę boksininkai. Beveik visose jų sė­kmingai kovojo Lietuvos atstovai, laimėję daugiausia – 14 medalių ir tapę komandinių varžybų nugalė­tojais, o čempionais suaugusiųjų grupėje tapo tokie žinomi atletai, kaip Sergejus Maslobojevas (svo­rio kategorija iki 92 kg), Julius Mocka (per 92 kg), Igoris Osinas (63,5 kg). Sėkmingai startavo ir mūsų jaunieji boksininkai, iškovo­ję po kelis aukso, sidabro ir bron­zos medalius įvairiose amžiaus grupėse ir padėję mūsų rinktinei pralenkti antroje vietoje likusių Ukrainos ir trečioje – Moldovos boksininkus. Ir ypač malonu buvo matyti, kaip ant aukščiausio gar­bės pakylos laiptelio lipa varėniškis Ignas Petrušis, tapęs pasaulio čempionu pagal WAK–1F versiją 15–16 metų amžiaus sportininkų grupėje.

     Šiame turnyre Ignas startavo 63,5 kg svorio kategorijoje. Pagal burtus jis pateko tiesiai į pusfinalį, kur teko suremti pirštines su kitu Lietuvos boksininku, Vilniaus „Ringo“ klubo atstovu Visvaldu Čiuvalda. Kova truko neilgai – po kelių stiprių smūgių I. Petrušis nu­galėjo varžovą techniniu nokautu. O štai finale Igno laukė pajėgus Estijos atstovas Vadimas Lopatnikovas, kuris pusfinalyje buvo įveikęs 2013 m. pasaulio čempi­oną iš Latvijos. Lemiama dvikova vyko visus tris raundus ir iš abiejų sportininkų pareikalavo daug jėgų. Tačiau teisėjų sprendimas buvo vieningas – jie pergalę rezultatu 3:0 skyrė Ignui Petrušiui.

      „Prieš lemiamą dvikovą mano treneris, puikus kikbokso speci­alistas, beje, taip pat dzūkas An­drius Čiupaila, kuris sportuoti pra­dėjo Alytuje, patarė vengti tolimos distancijos, nes varžovas labai pa­vojingai smūgiuoja kojomis, – po apdovanojimo, rodydamas „Giružiui“ tik ką gautą diplomą ir me­dalį pasakojo jaunasis čempionas. – Todėl taip ir stengiausi kovoti, nes vidutinėje ir artimoje distanci­joje turėjau prieš estą pranašumą.

      O apskritai labai džiaugiuosi, kad dvejų metų sunkus darbas per tre­niruotes ir varžybas nenueitų vel­tui. Ir labai norėčiau ateityje, kai būsiu pilnametis, sėkmingai pasi­rodyti ir profesionalų ringe.“

      Čia verta pažymėti, kad savo sportinį kelią Ignas pradėjo dar besimokydamas Varėnos „Ryto“ progimnazijoje, kai prieš keletą metų sporto mokyklos trenerio Ir­manto Markiavičiaus grupėje pra­dėjo žaisti rankinį. Sekėsi neblo­gai ir prieš porą metų I. Petrušis su draugais net laimėjo Lietuvos jau­nučių pirmenybių bronzos meda­lius. Tačiau rankinyje Ignas neuž­sibuvo. Viską nulėmė internetinė pažintis su bendraamžiu vilniečiu Raimundu Avlasevičium, kuris jau lankė kikbokso treniruotes „Sparta gym“ sporto klube. Šia sporto šaka judrus ir norintis būti stiprus vaiki­nas domėjosi jau senokai – kovos menų meistrų kovas stebėjo inter­nete, o namo rūsyje buvo įsirengęs treniruočių kampelį su skersiniu, štanga ir bokso „kriauše“. To­dėl kai naujasis draugas 2014 m. vasarą pakvietė Igną atvažiuoti į Vilnių pažiūrėti varžybų, kuriose turėjo dalyvauti, varėniškis noriai nuvažiavo ir po kovos ne tik pa­sveikino Raimundą su pergale, bet ir išdrįso paklausti, ar negalėtų su juo išbandyti savo jėgų. Draugas prašymą sutiko su šypsena ir su­rengė gerą pirtį. To užteko. „Būsiu sportininkas“, – pasakė jis pats sau ir sulaukęs tėvų pritarimo, tų metų rudenį jau persikėlė į Vilnių, pra­dėjo mokytis Karoliniškių gimna­zijoje ir treniruotis „Sparta gym“ klube. Buvo nelengva. Treniruotės kasdien po 1,5 valandos, o šešta­dieniais – kontrolinės kovos. Ta­čiau tai varėniškio neišgąsdino. Po kelių kovų jis dalyvavo Lietuvos pirmenybėse, kur finale pralaimė­jo sunkesniam ir dvejais metais vyresniam kauniečiui. Po metų, gavęs teisę startuoti Europos jaunučių pirmenybėse, Ignas aštunfinalyje pralaimėjo vėliau čempionu tapu­siam Rusijos atstovui. Bet tai tik paskatino dar daugiau treniruotis ir štai pagaliau buvo iškovota pir­moji rimta pergalė.

      „Nuo mažens sūnus buvo darbš­tus ir mokėjo siekti užsibrėžto tiks­lo, – pasakojo Igno tėvas, Varėnos kabelinės televizijos tinklo vado­vas Ernestas Petrušis. Netrukdėme jam, bet, kai Ignas panoro važiuoti į Vilnių, paklausiau trenerio, ar verta. A. Čiupaila pagyrė vaiki­ną, sakė, kad jis labai užsispyręs, imlus ir drąsus. Tad neprieštaravo­me su mama. Tegul mokosi, tegul treniruojasi. Gal kas ir gausis…“

Giružis

2015 m. spalio 9 d.

 

Vilniaus Karoliniškių gimnazijos alumnai – tarp nepriklausomos Lietuvos kūrėjų

      „Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras  išleido solidžią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 mALP. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai dviejuose tomuose apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Tai asmenybės, kilusios iš įvairių Lietuvos miestų, besimokiusios įvairiose mokyklose, studijavusios įvairiuose Lietuvos ir užsienio universitetuose.

      Galima didžiuotis, kad savo gyvenimo kelią Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje pradėjo penkios knygoje aprašomos asmenybės: Lietuvos Respublikos laisvės ir nepriklausomybės gynėja, žuvusi 1991 m. sausio 13 d. įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto metu, Loreta Asanavičiūtė, krepšininkas, pasaulio krepšinio čempionato prizininkas Martynas Gecevičius, fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Biochemijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, šio instituto Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas Rolandas Meškys, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Rita Miliūnaitė ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ypatingasis specialusis agentas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.

      Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

      Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija.

Leidybos idėjų centro informacija

 

Ką apie Europos egzaminą mano praėjusių metų nugalėtojai?

      Europos egzaminas 2 (2)2014 m. Europos egzamine dalyvavo apie 20 000 dalyvių. Didžioji jų dauguma egzaminą laikė mokyklose, tačiau egzaminas vyko ir kolegijose, universitetuose, bibliotekos, nevyriausybinėse ir verslo organizacijose. Pakalbinome tris Europos egzamino 2014 metų nugalėtojus – vieną moksleivę, vieną studentą ir vieną konsultacinės įmonės darbuotoją, kurie praėjusių metų liepą lankėsi Europos Sąjungos institucijose Briuselyje.

      Marija Potašenko, moksleivė iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos

      Kodėl dalyvavai Europos egzamine?

      Apie Europos egzaminą pirmą kartą išgirdau iš savo geografijos mokytojo likus savaitei iki pirmojo etapo. Pirmas jausmas išgirdus buvo dviprasmiškas, nes jaučiausi nieko nežinanti apie ES ir nenorėjau nuvilti mokytojo. Tačiau dabar esu jam labai dėkinga, nes pati turbūt nebūčiau išdrįsusi dalyvauti.

      Kuris etapas buvo sudėtingiausias ir kodėl?

      Sudėtingiausias neabejotinai buvo finalas Europos namuose, nes pirmuose dviejuose etapuose pateikti klausimai buvo daugiausia teoriniai, labiau nuspėjami, o finalo klausimai labai įvairūs, „sukti“, reikalaujantys įvairiapusių žinių. Pavyzdžiui, klausantis gyvos kalbos, atpažinti vieną iš ES kalbų.

      Kaip ruošeisi Europos egzaminui?

Egzaminui ruošiausi iš skaitinių, kuriuos gavau Europos namų informacijos centre, iš egzaminui pateikto literatūros sąrašo, mažų knygučių, kurias turėjau pati. Ruošiausi labai intensyviai, nes iki egzamino apie ES žinojau tikrai mažai. Kai sužinojau, kad patekau į finalą, apėmė dar didesnis „azartas“, visą dėmesį skyriau skaitymui apie ES.

     Europos egzaminas 2 (1)Ką patartum tiems, kurie planuoja laikyti Europos egzaminą?

      Planuojantiems laikyti Europos egzaminą patarčiau domėtis ne tik ES veikla, bet ir Europos šalių politinėmis aktualijomis, bandyti spręsti ankstesnių metų Europos egzamino užduotis ir mokytis iš padarytų klaidų.

      Ką Tau suteikė laimėjimas Europos egzamine?

      Laimėjimas man suteikė daugiau pasitikėjimo savo žiniomis ir jėgomis, kuris labai pravertė jau kitą dieną po finalo vykusiame valstybiniame egzamine. Taip pat dar daugiau motyvacijos domėtis ir tobulėti. Ruošimasis egzaminui suteikė labai daug įdomių ir naudingų žinių, platesnį supratimą apie ES, jos veiklą, savo pačios teises, kuriomis naudojuosi. Galiausiai laimėjimas buvo didžiulė laimė, juk laimėti valstybinio masto konkursą pasiseka anaiptol ne kiekvieną dieną.

      Kokie tavo įspūdžiai iš laimėtos kelionės Briuselyje?

      Įspūdžiai iš kelionės Briuselyje patys geriausi: įtvirtinau žinias, kurias įgijau besiruošdama egzaminui, pamačiau Europos Parlamento ir Europos Komisijos būstines ir darbą jose „iš arti“, dalyvavau paskaitose, kurias skaitė ES institucijų darbuotojai, garsūs Lietuvos politikai. Turėjau galimybę jų klausti, diskutuoti. Gerai įsiminiau italų žurnalistės, su kuria susitikome, užsidegimą kalbant apie ES, jos žodžius, kad apie ES gali kalbėti nors ir mėnesį, kad tai be galo įdomus darbas pažinimo prasme, suteikiantis galimybę bendrauti su įvairaus amžiaus grupių žmonėmis iš viso pasaulio. Negaliu nepaminėti ir puikių apgyvendinimo sąlygų šios kelionės metu. O vienas pačių geriausių kelionės atsiminimų – vakarienė su visa komanda ir kartu  „paskaita“ apie įsidarbinimą nuostabiame Briuselio restorane – tai buvo labai puiki galimybė artimiau susipažinti su kitais kelionės dalyviais, išgirsti nuoširdžius ir linksmus EPSO dirbančios Agnės Martikonienės atsakymus apie atrankas ir įsidarbinimą bei paragauti originalių, nematytų ir be galo skanių patiekalų.

    Daugiau skaitykite čia

 

      Įkvėpimas iš gamtos paletės

       Eglė LEONOVIENĖ

      Anksčiau žiema buvo neįsivaizduojama be šiltų vilnonių, margintų kumštinių pirštinių ir kojinių. Lietuvės mezgėjos pačios dažė verpalus žolelėmis, uogomis, medžių žievėmis, jų mezginiai žavėjo subtilių spalvų deriniais. Paveldo, ekologiško gyvenimo būdo puoselėtojos siekia atgaivinti pamirštas tradicijas: vis daugiau rankdarbių mėgėjų susižavi dažymu natūraliais dažais.

Laima Kantakevičienė

      Laima Kantakevičienė: „Tai tarsi neatrastas miškas.“

      PRAVERČIA CHEMIJOS ŽINIOS

      „Su metais gamtą vertinu kitaip: kai buvau maža, rūpėjo gėlę nuskinti ir sudžiovinti – dariau herbariumus, vėliau norėjosi pasidžiaugti jos kvapais, spalvomis, formomis ir užplūdusį įkvėpimą išreikšti rankdarbiuose – lanksčiau, raišiojau audinius ir dažiau parduotuvėje pirktais anilino dažais, o dabar rūpi, kokia spalva koks augalėlis dažys, – prisipažįsta vilnietė tautodailininkė, Karoliniškių gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė Laima Kantakevičienė. – Dažymo natūraliomis žaliavomis eksperimentams nėra galo – tai tarsi neatrastas miškas.“

      Ji nenoriai praveria šalia klasės esančio kambarėlio duris – nerimauja dėl jame tvyrančio ne itin malonaus kvapo ir netvarkos: ant stalo keliomis eilėmis it pilis sustatyta begalė skirtingo dydžio stiklainių ir stiklainėlių su spalvotais skysčiais, mirkstančiais augalais, grybais, gelžgaliukais, kibirai su audinių skiautėmis, verpalais. Tikra laboratorija!

      Mokytoja tarsi išgirsta mano mintis: „Mums padeda ir chemijos mokytoja Jūratė Bužinskienė. Dažydami natūraliais dažais naudojame įvairius kandiklius: vario, aliuminio ar geležies sulfatus, skalaudami įpilame druskos, acto, obuolių acto ar citrinų sulčių – šių medžiagų ir žaliavos sąveika labai skirtinga, čia praverčia chemijos žinios. Su mokiniais dar sumanėme daryti eksperimentus skirtingomis priemonėmis dažydami ne tik vilnonius siūlus, bet ir vilnos pluoštą, medvilnę, šilką, liną, įvairius nėrinius ir mezginius.“

      MINTĮ PUOSELĖJO SENIAI

      Prie šios veiklos L. Kantakevičienė ėjo kryptingai: dar 1997-aisiais, kai ji dirbo Vilniaus Gabijos gimnazijoje, buvo vykdomas mainų projektas su Danijos Heringo gimnazija, iš kurios atvykusi biologijos mokytoja Maren Paulsen išmokė dažyti grybais. Lietuvę nustebino natūralaus dažymo galimybės, didžiulė spalvų gama ir įkvėpė gilintis į šią sritį – Laimutė svajojo siūti skiautinius, daryti rankdarbius iš pačios dažytų audinių ir siūlų.

      „Be to, dažymas natūraliais dažais – mūsų tautinės kultūros, paveldo dalis, pažintis su Lietuvos gamta ir jos genofondu. Kaip tik todėl su dažymo metodika nusprendžiau supažindinti ir mokinius. Vaikams smagu sužinoti, kaip dažys močiutės išspaustos obuolių sultys, sumaišytos su kokių nors žolelių nuoviru“, – šypteli tautodailininkė ir sako, kad visi mes išeiname tokio dažymo pradžiamokslį Velykoms dažydami kiaušinius svogūnų lukštais ir alksnių žieve.

      NAUJA PATIRTIS

      Gimnazijoje ant mokytojos darbo stalo – profesorės, tekstilininkės knyga „Marginimas“. Iš jos L. Kantakevičienė ne tik semiasi žinių, bet ir įkvėpimo maišyti skirtingų žaliavų antpilus. Ši knyga pakišo Laimutei dar vieną idėją: dažymą natūraliais dažais pamėgusios dvi mergaitės Evelina Glinskytė ir Joana Jakaitė sukūrė labai įdomias knygas, kuriose – vaizdžiai apipavidalinti visi eksperimentai. Projektas pasiteisino: pernai mokytojos L. Kantakevičienė, J. Bužinskienė ir abi mokinės laimėjo kelionę į vasaros kūrybinę stovyklą Dinslakene, Vokietijoje.

      „Stovyklą rengė menininkas Peteris Reichenbachas, „Septynių sodų“ – UNESCO priklausančios pasaulinio tinklo ne pelno organizacijos įkūrėjas. Jo tikslas – prikelti pigmentų turinčių augalų auginimo tradicijas, – pasakoja Laimutė, į Vokietiją važiavusi su dar dešimčia lietuvių, ten susipažinusi su bendraminčiais vokiečiais, anglais, danais, afrikiečiais. – Menininkas savo sodyboje toli už miesto įrengė nedidelius dažinių augalų sklypelius, kuriuose augina augalus iš įvairių šalių. Turėjome galimybę eksperimentuoti, demonstruoti dažymo lietuviškais augalais subtilumus, keitėmės žiniomis, pristatėme atsivežtus darbus. Supratau, kad dažymo natūraliais dažais galimybės neribotos, o resursai – neišsemiami, reikia tik laiko, užsispyrimo, kantrybės.“

Šeimininkė

2015 01 30–02 05

Nr. 5 (1191)

 

Bendrojo lavinimo mokyklų krepšinio čempionate Vilniuje – Karoliniškių ir Ozo gimnazijų triumfas

www.DELFI.lt

2014 m. vasario 27 d. 

      Karoliniškių gimnazijos krepšinio komanda

      Vilniuje vyko bendrojo lavinimo mokyklų čempionatas „Manija“ MRU taurei laimėti. Tai buvo Vilniaus miesto finalai. Sausakimšai Mykolo Romerio universiteto (MRU) sporto salę užpildę žiūrovai, išvydo Karoliniškių gimnazijos vaikinų ir Ozo gimnazijos merginų pergales.

      Vaikinų čempionato finale Karoliniškių gimnazijos krepšininkai 71:65 palaužė Žemynos gimnazijos atstovų pasipriešinimą.

      „Sunki pergalė. Rungtynių pabaigoje galėjo laimėti tiek viena, tiek kita komanda. Nugalėtojas nebuvo aiškus iki mačo pabaigos, – po susitikimo teigė nugalėtojų komandos treneris JuozasVarnelis. – Mūsų pergalę lėmė susikaupimas ir susižaidimas. Jau daug metų žaidžiame ta pačia komanda, todėl žaidėjai vienas kitą puikiai pažįsta. Mes tikėjome, kad turime laimėti. Ir nugalėjome. Ketvirto kėlinio pabaigoje komandas skyrė tik 3 taškai, tačiau mes susikaupėme, neleidome sau atsipalaiduoti. Tikėjome savo jėgomis ir pasiekėme pergalę.“

      Mačą geriau pradėjo Karoliniškių gimnazijos krepšininkai, kurie pirmame kėlinyje susikrovė dviženklį pranašumą ir nutolo. Tačiau aistruolių aktyviau palaikoma Žemynos gimnazijos komanda sugebėjo sustyguoti savo žaidimą ir pavijo varžovus. Trečiame kėlinyje atrodė, kad Karoliniškių gimnazijos rinktinė dar sykį nutolo, tačiau Žemynos gimnazijos krepšininkai vėl priartėjo, o paskutinę kėlinio sekundę pataikytas tritaškis ant kojų sukėlė beveik visą Mykolo Romerio universiteto sporto salę.

      Viskas sprendėsi paskutiniame kėlinyje, kur mačo pabaigoje daugiau patirties turintys Karoliniškių gimnazijos krepšininkai išsaugojo savo pranašumą ir pasipuošė aukso medaliais.

      „Praėjusiame sezone visoje Lietuvoje iškovojome antrą vietą, todėl ir šį sezoną norime pasirodyti tikrai ne prasčiau. Mažesnio pasiekimo tikrai nesinori. Finalo ketverte privalome būti. Manau, mes turėtume žaisti finale. Turime stiprią ir gerą komandą. Manau, medalius turėtume laimėti, o kokios spalvos paaiškės sezono pabaigoje“, – apie toliau laukiančias kovas optimistiškai kalbėjo Karoliniškių gimnazijos mokytojas J. Varnelis.

      Trečia vieta ir bronzos apdovanojimai atiteko Mykolo Biržiškos gimnazijos krepšininkams, kurie mažajame finale po itin atkaklios kovos 92:91 palaužė Radvilų gimnazijos rinktinės pasipriešinimą.

      Merginų čempionate triumfavo Ozo gimnazijos krepšininkės. Ritos Stanaitienės vadovaujamos merginos finale 64:43 nepaliko vilčių Žirmūnų gimnazijos krepšininkėms.

      „Smagu, kad toks būrys jaunųjų krepšininkų dalyvauja merginų ir vaikinų finalo ketvertuose“, – apdovanojimo ceremonijoje teigė Mykolo Romerio universiteto atstovai. – Manau, prieš pasaulio krepšinio pirmenybes čia pasižvalgyti galėtų ir nacionalinės rinktinės treneris JonasKazlauskas. Žinoma, merginos irgi nepakenktų moterų rinktinei.“

      Vilniaus miesto čempionai dabar dalyvaus visos Lietuvos bendrojo lavinimo čempionate „Manija“ MRU taurei laimėti. Čia jau prasidėjo III etapo kovos.

http://www.delfi.lt/sportas/krepsinis/bendrojo–lavinimo–mokyklu–krepsinio–cempionate–vilniuje–karoliniskiu–ir–ozo–gimnaziju–triumfas.d?id=64149550

Atrinko stipriausius

      Per 300 jaunųjų krepšininkų ilgiau nei porą mėnesių varžėsi Vilniaus miesto 65-osiose mokinių sporto žaidynėse ir aiškinosi, kurios komandos atstovai turės galimybę siekti Lietuvos čempionų vardo.

Martynas SUSLAVIČIUS

LR korespondentas

      Gimusių 1998 metais ir jaunesnių turnyre jėgas išbandė 24 berniukų ir 5 merginų komandos.

      Į paskutinį etapą – pusfinalį ir finalą – pateko Karoliniškių, M. Biržiškos, S. Daukanto ir „Gabijos“ gimnazijų berniukų ekipos. Jos sėkmingai pasirodė pirmajame ir antrajame etapuose.

      Po įtemptų finalinių rungtynių, vykusių Vilniaus krepšinio mokykloje, džiaugsmingiausiai šaukė Karoliniškių gimnazijos vaikinai ir „Gabijos“ gimnazijos merginos.

Įveikė savo skriaudikus

      „Šiemet visų mokyklų komandos buvo labai stiprios, – sakė Karoliniškių gimnazijos kūno kultūros mokytojas Juozas Varnelis. – Ir grupėse, ir finaliniame etape kovos buvo apylygės. Prieš rungtynes nebuvo aišku, kuri komanda laimės.“

      Mokinių sporto žaidynių finale žiūrovų ir jaunųjų krepšininkų laukė intriga.

      Karoliniškių gimnazijos komanda susitiko su M. Biržiškos gimnazijos ekipa, kuriai dar grupės varžybose pralaimėjo.

      Tačiau ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio užlipę J. Varnelio vadovaujami moksleiviai 88:69 nugalėjo varžovus, kurie nepajėgė deramai pasipriešinti.

      „Ir pirmasis, ir antrasis susitikimai buvo labai sunkūs, – apie kovas su M. Biržiškos gimnazijos komanda kalbėjo J. Varnelis. – Mūsų vaikinai troško atsilyginti, todėl atidavė visas jėgas. Be to, ir pergalės kaina buvo didesnė.“

Lyderiai treniruojasi kasdien

      Gimnazijų komandose buvo ir nelankančių krepšinio treniruočių, tačiau dauguma – sporto mokyklų auklėtiniai.

      Vilniaus krepšinio mokyklos metodininkė ir vyriausioji turnyro teisėja Liuda Kuzminskienė pastebi, kad aikštėje pasirodo gerai žaidžiančių, bet lankyti treniruočių nenorinčių vaikų.

      Tačiau daugiausia nuveikia būtent krepšinio mokyklų auklėtiniai.

      „Tokio amžiaus vaikai paprastai jau būna apsisprendę, ar nori lankyti treniruotes, ar ne. Treneriai gali ieškoti talentų, bet paprastai tai daro stebėdami jaunesnių amžiaus grupių turnyrus“, – sakė L. Kuzminskienė.

      Vaikinų grupės nugalėtoja tapo Karoliniškių gimnazijos komanda. Visi jos žaidėjai – Vilniaus krepšinio mokyklos auklėtiniai.

      „Jie kiekvieną dieną treniruojasi. Sporto salėje jiems sudarytos galimybės, su jais dirba krepšinio specialistai.

      O vaisiai matyti – vaikinai turnyre tapo nugalėtojais“, – sakė J. Varnelis.

Komanda turi talentų

      Kelialapį į Lietuvos moksleivių olimpinio festivalio zonines varžybas iškovojusi Karoliniškių gimnazijos krepšinio ekipa savo kelionę dar tik pradėjo.

Visi Karoliniškių gimnazijos komandos žaidėjai – Vilniaus krepšinio mokyklos auklėtiniai.

krapsisnisI

      Norėdama žengti toliau, ji turės įveikti kitą etapą, kuriame mes iššūkį Vilniaus rajono, Šalčininkų ir Varėnos rajonų geriausios komandos.

      „Privalome laimėti. Galvojame apie geriausių šalies mokyklų ketvertuką“, – apie tikslus kalbėjo J. Varnelis, savo komandoje įžvelgiantis ne vieną perspektyvų krepšininką.

      „Yra talentų, – sakė jis. – Matyti, kad ateityje jie taps gerais krepšininkais.

      Savo komandoje turime tris lyderius: krašto puolėją Tautvydą Vyšniauską, įžaidėją Patriką Borisovą bei vidurio puolėją Paulių Pošką. Pastarojo ūgis jau siekia du metrus.“

      J. Varnelis patarė šias pavardes įsidėmėti: „Tai mūsų komandos lyderiai, ir manau, kad apie juos vėliau tikrai išgirsime.“

Sostinė / 2014 m. vasario 1 d.

 

Jaunoji mokytoja Rita: mano darbas – amžinas podiumas (INTERVIU)

      Pusė jauno gyvenimo praeina bendraujant su mokytojais. Vieni keičiasi kas metus, kiti iš mažų pradinukų užaugina merginoms širdis daužančius jaunuolius, treti, laimingiausi, tampa neužmirštami visam gyvenimui.

rita-grybaite1 (2)

      Jauna mokytoja – kiekvieno pamokose rymančio svajonė. Jos atlaidesnės, šiltesnės, nenutolę visu šviesmečiu nuo šiandienos madų ir gyvenimo. Tačiau mūsų herojė Rita (28) – netipinė jauna mokytoja, minkšta jos nepavadinsi. Mergina dėsto fiziką, jos dažniausias kompanionas – kelionių lagaminas, o jei vieną dieną paliks mokyklą, taps griežta vadove. „Esu labai valdinga asmenybė!“ – sako Rita. Su ja kalbamės apie jaunos mokytojos gyvenimą, kasdienybę ir džiaugsmus.

      Rita, kaip atsiradai mokytojos kėdėje?

      „Viskas prasidėjo renkantis studijas. Užaugau Marijampolėje, todėl pagrindinis kriterijus buvo „kuo toliau nuo tėvų“. Taip prieš dešimt metų atsidūriau Vilniuje, kur gyvenu iki šiol, dirbu vienoje gimnazijoje. Nors turėjau galimybę be konkurso įstoti į bet kurią KTU siūlomą specialybę, Vilniaus Pedagoginis Universitetas nugalėjo. Juokingiausia, kad visą gyvenimą kartojau: „Jau kuo kuo, bet mokytoja tikrai nebūsiu!“, o štai kaip išėjo… (šypsosi)“

      Kaip atrodo tavo diena?

      „Gyvenimą man reguliuoja skambučiai. Pirmiausia – žadintuvo, paskui skambutis į pamokas ir iš pamokų. Pertraukos man neegzistuoja, nes visuomet atsiranda nenumatytų reikalų, mokiniai atakuoja su klausimais, o kur dar visokiausi nesutarimai… Tačiau su kitais mokytojais turim ritualą, susitinkam papietauti net per 20 minučių trunkančią pietų pertrauką. Po pamokų sėdu prie sąsiuvinių „Everesto“ – tai neišvengiama mokytojo kasdienybė. Tačiau negalvokit, kad viskas taip niūru, mokytojai, kaip ir visi kiti, mėgsta ir lanko parodas, spektaklius, koncertus, žodžiu daug „kultūrinamės“.

      O kaip sekasi sutarti su mokiniais?

      „Mokau 15–18 metų jaunuolius. Ateina dar vaikai, o išleidžiu jau subrendusius. Mūsų santykiai tikrai geri, tikiu, kad egzistuoja grįžtamasis ryšys. Kiek bendravimo „įdėsi“ į mokinį, tiek gausi atgal. Man kol kas sekasi su jais sutarti.“

rita-grybaite1 (1)      Tavo kasdienybė – įtempta, kaip bėgi nuo rutinos?

      „Tai kad vienintelis pastovus dalykas mano kasdienybėje yra pamokų tvarkaraštis, o visa kita tikrai nesikartoja! Pabėgti nuo monotoniško tvarkaraščio padeda kelionės. Turiu daug draugų visame pasaulyje, tai juos ir lankau“.

      Kokį patarimą duotum galvojančioms apie mokytojos dalią?

      „Mielos merginos, mokytojos darbas – tai amžinas vaikščiojimas podiumu tuo pat metu saugant futbolo vartus. Turi būt visuomet pasitempus, lanksti, kantri, budri, greitai reaguoti į problemas. Negali nutolti nuo jaunimo, be humoro jausmo ir charizmos – nė iš vietos!“

      Mokytoja – darbas, gyvenimo būdas ar pašaukimas?

      „Man nepažįstamiems dažnai tenka įrodinėti, kad esu fizikos mokytoja, niekas iš pirmo žvilgsnio netiki. O šiaip manau, kad mokytojos darbas vis dėl to – pašaukimas…“

Vytautė Žališkevičiūtė

PANELĖ.LT

2013 m. spalio 5 d.

 

Grupės „Pikaso“ narys Haroldas Šklėrius sostinės

gimnazijoje taps teatro mokytoju

no images were found

      Vaikinų grupės „Pikaso“ narys Haroldas Šklėrius jau ateinantį pirmadienį išbandys save naujame amplua: dainininkas sostinės Karoliniškių gimnazijoje ims vesti teatro pamokas. „Pradėsiu dirbti pagal specialybę“, – džiaugiasi muzikantas.

      Apie karjeros pokyčius H. Šklėrius pranešė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Nuo pirmadienio pradedu dirbti pagal specialybę – Karoliniškių gimnazijoje dirbsiu teatro mokytoju. Laikykitės, rupūžiokai!“ – šmaikštavo jis. 

      Dainininkas yra baigęs teatro edukologijos specialybę, šiuo metu siekia magistro laipsnio.

      Portalui Žmonės.lt H. Šklėrius sakė nesijaudinantis prieš pradėdamas naują veiklą. „Jau buvau kelis kartus susitikęs su būsimais mokiniais, jie man paliko gerą įspūdį“, – sakė jis. 

      Haroldas Karoliniškių gimnazijoje teatro subtilybių mokys 9-12 klasių gimnazistus. 

      „Jie atrodo žinantys, ko nori, tikrai motyvuoti, protingi. Manau, kad dirbti bus smagu ir seksis puikiai. Vis dėlto iš anksto taip girti mokinius gal šiek tiek ir drąsu“, – sakė dainininkas. 

      Praėjusiais metais H.Šklėrius taip pat išmėgino jėgas pedagogikos srityje – jis atliko praktiką dėstydamas sostinės Biržiškos gimnazijoje.

      Daugiau skaitykite čia

 

Europa: iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį

ES Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektas

      Ar esame pajėgūs suprasti ne tik akademinėse studijose ir vadovėliuose aprašytus Europos ir kitų šalių istorijos lūžius, pasipriešinimą okupacijai bei užklupusiam būties ir buities absurdiškumui? Kiekviena pasaulio tauta turi savo istoriją ir ją brangina.

      ES Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektas „Europa: iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį“ atliko ypatingą misiją. Projekto dalyviai susipažino su įvairių šalių istorija. Projekte dalyvavo Vokietijos Frankfurto Friedrich-Dessauer gimnazijos (koordinatoriai), Italijos Milano Erasmo da Rotterdam licėjaus, Prancūzijos Aix-les-Bains Marlioz licėjaus, Bulgarijos Pazardžiko Bertolt Breht gimnazijos, Turkijos ODTU G.V.O. Nigde Ilkogretim mokyklos, Lenkijos Pžeclavo pagrindinės mokyklos, Olandijos Haren Zemike koledžo ir Lietuvos Vilniaus Karoliniškių gimnazijos mokinių bei mokytojų komandos. Surinkta ir medžiaga, ir prisiminimai liudija okupuoto krašto žmogaus išgyvenamą būties dramą pasaulinių karų, pokario, prievartos epochų metu.

      XX a. Lietuvos istorija nepalieka abejingų, prisideda prie atviro ir nuoširdaus bendradarbiavimo tarp tautų. Atsiminimų, liudijimų rinkėjai gimnazistai sugebėjo praėjusiame laike įžvelgti neabejotinos vertės dalykų. Tie, kurie tiesiogiai istoriją tyrinėja ir renka jos faktus, kur kas daugiau ją tausoja ir vertina. Be abejo, vykdydami projektą mokiniai ir mokytojai tobulino anglų kalbos žinias, susipažino su šių šalių kultūra, sužinojo, kiek paramos suteikė Europos Sąjunga atkuriant istorinius paminklus, kovų, kančių vietas. Visų mokyklų delegacijos dalyvavo Prancūzijoje, Turkijoje, Italijoje ir Lietuvoje.

Ona MAČERNIENĖ

Vilniaus Karoliniškių g-jos direktorė

Švietimo naujienos, 2013, Nr. 7/329

 

 

Loretai Asanavičiūtei atminti

      Jau 13 metų Vilniaus Karoliniškių gimnazija kartu su Karoliniškių seniūnija organizuoja krepšinio turnyrą Loretai Asanavičiūtei atminti. Iš pradžių turnyre rungėsi tik Karoliniškių mikrorajono mokyklų mokiniai. Vėliau kasmet komandų skaičius didėjo, prisijungė Pilaitės, Viršuliškių, Lazdynų mokyklų moksleiviai. Finalas tradiciškai vyksta Loretos Asanavičiūtės gimimo dieną, – praneša Karoliniškių gimnazijos direktorė Ona Mačernienė.

Dialogas / 2013 m. gegužės 16 d. Nr. 20 (1039)