Trečiasis Comenius mokyklų daugiašalės partnerystės projekto ,,Europa: iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį“ partnerių susitikimas Turkijos Respublikos Nigde miesto mokykloje 2012 metų  lapkričio 19 - 23 dienomis

                                                                                                                                               Mokyklos emblema

Karoliniškių gimnazijos komanda:  anglų kalbos mokytoja Vilma Trusovienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Sabūnienė, 4c klasės mokinys Deividas Černauskas, 3a klasės mokinė Viktorija Stašauskaitė ir 2b klasės mokinys Justas Buivydas dalyvavo trečiajame partnerių susitikime, kuriame mokiniai pristatė ankstesniame susitikime pasirinktas temas.

Mokiniai supažindino partnerius su totalitarizmo apraiškomis dvidešimto amžiaus Lietuvoje: tremtimi į Sovietų Sąjungos gilumą (Deividas), socialistiniu realizmu lietuvių architektų ir skulptorių darbuose (Justas) bei pasipriešinimu totalitariniam režimui – Lietuvos pokario partizaniniu judėjimu (Viktorija). Pristatė trečių klasių mokinių piešinių parodą ,,Tautos atmintis gyva kryždirbystėje“.

Šeimininkai aprodė projekto partneriams mokyklą.

Rūpinosi turiningu svečių laisvalaikiu.

Esame dėkingi partneriams iš Turkijos už neišdildomus įspūdžius, draugišką priėmimą ir darbingą nuotaiką.

TEŞEKKÜRLER!

AČIŪ!

THANK YOU!

Antrasis Comenius mokyklų daugiašalės partnerystės projekto ,,Europa: iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį“ partnerių susitikimas Karoliniškių gimnazijoje  2011 metų kovo 5-9 dienomis

Įvykių kronika

 Kovo 5 diena

Į Vilnių atvyko projekto dalyviai mokytojai ir mokiniai iš Aix-les Bains Marlioz licėjaus, Pžeclavo pagrindinės mokyklos, Frankfurto Friedrich-Dessauer gimnazijos, Milano Erasmo da Rotterdam licėjaus, Nigde mokyklos, Haren Zernike koledžo, Pazardžiko Bertolt Breht gimnazijos.

Daugiau

Comenius mokyklų daugiašalės partnerystės projekto

„Europa: iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį“

pristatymas

Gruodžio 12 d. Comenius projekto dalyviai, dirbę Prancūzijos Aix-les-Bains Marlioz licėjuje kaip Karoliniškių gimnazijos komanda pasidalino pirmojo mobilumo veiklomis ir rezultatais. Mokiniai – Monika Kasnikovskytė, Tomas Butrimavičius ir Rimantas Maksimenka – apibendrino pristatymus apie Lietuvą, Lietuvos švietimą ir Karoliniškių gimnaziją, kurie buvo pateikti projekto partneriams. Koordinatorės supažindino su namų darbais, kuriuos reikės atlikti kitam susitikimui, vyksiančiame Karoliniškių gimnazijoje.

Pirmasis Comenius mokyklų daugiašalės partnerystės projekto ,,Europa: iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį“ partnerių susitikimas Prancūzijos Ronos Alpių regiono Aix les Bains miesto  Lycée Polyvalent Marlioz 2011 metų lapkričio 21-25 dienomis

Daugiau vaizdų  1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Susitikime pristatytos temos:

 1. Šalies pristatymas.

Lietuvą pristatė 3c klasės mokinys Tomas Butrimavičius.  

2. Dalyvaujančių šalių švietimo sistemos.

 Lietuvos švietimo sistemą pristatė 2b klasės mokinys Rimantas Maksimenka.  

Lenkijos švietimo sistema     

Privalomas mokslas nuo 6 iki 16 metų.

Vertinimas: šešiabalė sistema.

Nuo 6 iki 7 metų vaikai lanko priešmokyklinio ugdymo skyrių.

Pradinė mokykla apima 6 klases. Baigę pradinę mokyklą mokiniai laiko privalomą baigiamąjį egzaminą, kurį sėkmingai išlaikę, gauna pažymėjimą ir priimami į gimnaziją.

Pagrindinė mokykla – gimnazija. Joje mokomasi 3 metus. Baigusieji pagrindinę mokyklą ir išlaikę egzaminus mokiniai gali stoti į licėjų, technikumą arba profesinę mokyklą.                        Daugiau vaizdų  1 2 3

Licėjus – vidurinė mokykla. Visuose licėjaus tipuose mokiniai laiko egzaminus ir gauna brandos pažymėjimą.

Bulgarijos švietimo sistema      

Privalomas mokslas iki 16 metų.

Vertinimas: šešiabalė sistema.

Mokslo metų trukmė: nuo rugsėjo 15 d. iki liepos 1 d. Mokymasis skaidomas į du semestrus.

Pradinė mokykla: 1 – 4 klasės.

Pagrindinėse mokyklose mokosi vaikai nuo 5 iki 8 klasės.

Vidurinės mokyklos yra:

  trimetės bendrojo lavinimo;

  specializuotos (užsienio kalbų, socialinių mokslų, gamtos mokslų, menų ir kt.) Į pastarąsias priimami mokiniai, išlaikę stojamuosius egzaminus. Specializuotose mokyklose mokslas trunka 4 metus.

Nuo baigiamųjų egzaminų (bulgarų kalbos ir literatūros ir dar vieno) atleidžiami mokiniai turintys pažymių vidurkį ne mažesnį kaip 5.

Turkijos švietimo sistema   

Švietimas privalomas ir nemokamas nuo 7 iki 15 m. amžiaus.

Pradinė mokykla yra aštuonerių metų, ją lanko 6 – 14 metų vaikai.

Vidurinė mokykla ketverių metų: 9-12 klasės. Baigę devintą klasę mokiniai tęsia mokslą vidurinėje mokykloje pasirinkdami vieną iš šių krypčių: turkų kalba ir matematika; tikslieji mokslai; socialiai mokslai; kalbos. Tačiau pasirinkimą lemia mokinio pasiekimai. Ir tik nuo jų priklauso, kokios krypties vidurinį išsilavinimą mokinys įgis, galop tai nulems profesijos pasirinkimą.            Daugiau vaizdų  1 2

Italijos švietimo sistema   

Mokslas privalomas iki aštuntos klasės. Paskui tik tie mokiniai, kurie išlaikė griežtus kvalifikacinius egzaminus, gali mokytis penkerių metų vidurinėje mokykloje. Baigę vidurinę, mokiniai privalo išlaikyti brandos egzaminą, tuomet gali stoti į koledžą.

Italijoje pradinė mokykla yra penkiametė. Vidurinės mokyklos yra du lygiai. Pirmojo lygio mokslas trunka trejus metus, mokinių amžius nuo 10 iki 14 metų. Kiekviena klasė turi nuolatinį savo kabinetą: skirtingos pamokoms ne mokiniai eina į kitas klases, o mokytojai ateina pas juos.

Baigdami pirmojo lygio mokslus, mokiniai turi pasirinkti, kur mokysis vidurinės mokyklos antru lygiu, tai, yra, kokį pasirinks licėjų. Italijoje veikia skirtingo profilio licėjai: klasikiniai, kur mokomasi klasikinių graikų ir lotynų kalbų ir yra daug mažiau matematikos, lingvistiniai – juose daug dėmesio skiriama užsienio kalboms; moksliniai – šiuose licėjuose mokosi gabūs tiksliesiems ir gamtos mokslams mokiniai. Pedagoginiai licėjai mokinius rengia pedagogikos studijoms. Yra ir profesinės mokyklos. Licėjų absolventai paprastai stoja į universitetus, Būna, kad universitetų studentais tampa ir profesinių mokyklų absolventai, tačiau dažniau jie pasirenka darbą pagal įgytą specialybę.

Vokietijos švietimo sistema   

Mokyklos lankymas privalomas visiems vaikams ir trunka devynerius, arba kai kuriais atvejais dešimtį metų, o po to trejus metus privaloma lankyti vakarines aukštesniojo vidurinio ugdymo mokyklas (vok. Berufsschule) iki sukankant 18 metų.

Nuo šešerių metų visi vaikai privalo lankyti pradinę mokyklą (vok. Grundschule), kurioje mokslai trunka 4 metus. Čia pamokos integruotos ir apima šiuos dalykus: vokiečių kalbą, matematiką, specialųjį kursą (biologijos, istorijos ir geografijos derinys, vok. Sachunterricht), menus, muziką ir sportą. Perkėlimas į vidurines mokyklas, kurias privalu lankyti iki baigiant privalomąjį ugdymą, įvairiose žemėse reglamentuojamas skirtingai. Tėvai turi teisę pasirinkti, į kurio tipo vidurinę mokyklą leisti savo vaiką, tačiau tai, kokios rūšies vidurinę mokyklą jie galės lankyti, žymia dalimi priklauso nuo mokymosi mokykloje rezultatų. Mokyklos teikia tėvams rekomendacijas ir patarimus priimant sprendimus.

Pagrindinė mokykla (vok. Hauptschule), anksčiau vad. tautinė mokykla (vok. Volksschule), apima 5-9 mokyklos klases, teikia mokiniams bendrąjį pagrindinį ugdymą.

Vidurinis ugdymas. Standartinė realinė mokykla apima 5-10 mokyklos klases ir teikia mokiniams bendrąjį išplėstinį ugdymą. Šiandien realinė mokykla yra labiausiai paplitusi mokyklos rūšis, beveik 40% kiekvienos metų grupės gauna bendrojo lavinimo mokyklos baigimo atestatą baigę 10 klasę. Gimnazija teikia savo mokiniams bendrąjį pagilintą ugdymą ir apima nuo 5 iki 13 (kai kuriose žemėse 12) mokyklos klases. Esama dviejų gimnazijos formų – standartinė gimnazija, kurioje mokiniai gali, mokęsi nuo 5 iki 13 klasės, pasiekti stojimo į universitetą lygį, ir aukštesniojo lygmens gimnazija, kurioje mokomasi nuo 11 klasės, o mokiniai ruošiami gauti brandos atestatui, suteikiančiam teisę stoti į aukštąją mokyklą.

Olandijos švietimo sistema   

Dauguma vaikų pradeda lankyti mokyklą būdami ketverių metų. Mokymasis  privalomas nuo penkerių metų amžiaus iki mokslo metų, kuriais vaikui sukanka šešiolika metų, pabaigos. Kitais metais po to privaloma lankyti mokyklą nepilną dieną.

Pirmosios keturios klasės sudaro jaunesniųjų grupę, jose mokosi vaikai nuo 4 iki 8 metų. Vaikai nuo 9 iki 12 metų amžiaus yra vyresniųjų grupėje, apimančioje 5-8 klases.

Baigus pradinę mokyklą galima rinktis iš trijų tipų mokyklų, teikiančių žemesnįjį vidurinį ugdymą:

ikiprofesinio vidurinio ugdymo;

aukštesniojo bendrojo vidurinio ugdymo;

ikiuniversitetinio ugdymo.

Prancūzijos švietimo sistema   

Pradinė mokykla. Privalomas  mokymas Prancūzijoje trunka 5 metus Šis laikotarpis dalijamas į du etapus - 2 ir 3 metų. Pradinėje mokykloje mokoma prancūzų kalbos, matematikos, gamtos mokslų ir technologijos, istorijos ir geografijos, civilinės teisės, menų; fizinės kultūros ir sporto, užsienio kalbos.

Vidurinis mokymas. Yra žemesnysis ir aukštesnysis vidurinis mokymas. Žemesnysis vyksta koledžuose. Mokslas čia tęsiasi ketverius metus, dalinamas į du etapus po dvejus metus: stebėjimo ciklas ir orientavimosi ciklas. Aukštesnysis vidurinis mokymas vyksta licėjuose. Jie yra įvairių tipų:
Profesiniai licėjai priima mokinius, baigusius penktąją koledžo klasę ir esančius 14 metų amžiaus. Tokio licėjaus tikslas - parengti jaunuolius kvalifikuotam darbui. Bendrojo ir/ar technologinio lavinimo licėjai. Čia priimami mokiniai, baigę keturmečius koledžus. Mokslas tęsiasi trejus metus.

3. Viena diena mokykloje.

Vieną dieną Karoliniškių gimnazijoje apibūdino

4e klasės mokinė Monika Kasnikovskytė.        

Monikos pristatymas

Lietuvos atstovų padėka (Rimantas) susitikimo šeimininkams

Mokiniai apie projekto „Europa: iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį“ partnerių susitikimą

COMENIUS DAUGIAŠALĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTAS

„IŠ SKIRTINGŲ PRAEIČIŲ Į BENDRĄ ATEITĮ“

(Europe: from different pasts to a common future)

Vilniaus Karoliniškių gimnazija džiaugiasi galėdama dalyvauti Comenius daugiašaliame projekte „Iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį“. Projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.  Comenius paprograma yra Mokymosi visą gyvenimą programos dalis, o šią programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Comenius mokyklų partnerystė – tai mokyklų bendradarbiavimo projektas, kuris jungia bendrai veiklai mokymo institucijas iš Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių. Šios veiklos tikslas yra stiprinti europinę dimensiją mokykliniame ugdyme, skatinant bendradarbiavimą tarp Europos mokyklų. Bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų šalių, pedagogai ir mokiniai turi galimybę pažinti kitas kultūras, tobulinti užsienio kalbų žinias, pasidalinti gerąja patirtimi, naujoviškomis mokymo praktikomis.

Projekto trukmė: 2011-2013 m.

Partneriai:

Trumpas projekto aprašymas

Projektas yra orientuotas į istorinius XX–XXI amžių Europos įvykius. Visos projekto partnerių šalys buvo daugiau ar mažiau paliestos trijų pasaulio mastu vykusių karų: I ir II Pasaulinių bei Šaltojo karo. Projekto dalyviai domėsis, kaip šie istoriniai kataklizmai palietė konkrečią partnerių šalį, kaip dėl šių sąlygų keitėsi politinė valstybių sistema ir sąranga, kaip karai atsispindėjo krašto literatūroje, vaizduojamajame mene bei masinėje kultūroje.

 Partnerystė skatins mokinių motyvaciją domėtis Lietuvos ir Europos tautų moderniąja istorija, pažvelgti į pasaulinius karus, šaltąjį karą skirtingais aspektais, skatins toleranciją etninėms kultūroms bei tapatumo ieškojimą. Projekto tematika padės dalyviams atsikratyti stereotipų, pastebėti, kad iš pirmo žvilgsnio skirtingos istorinės praeities šalys turi ir daug panašumų.

Projekto metu bus aptariami ir kiti naujausios istorijos aspektai. Tokie, kaip  Europos Sąjungos sukūrimo būtinybė bei aktualiausios šių dienų problemos – migracija ir ekologija. Projekto dalyviai kurs bendros Europos ateities viziją, kurioje jie norėtų gyventi ir tobulėti. Ši partnerystė skatins atsikratyti išankstinio nusistatymo, socialinės ir tautinės baimės. Tai projektas, kuris skatina nebijoti naujų iššūkių ir moko kiekvieną dalyvį asmeniškai siekti vieningos Europos.

Partnerystės idėja ir tikslai mokykloje

Šis projektas yra galimybė mokiniams pasidalinti skirtinga šalių patirtimi, kultūra. Partnerystė skatins užsienio kalbų, socialinės, pilietinės, kultūrinės, informacinių komunikacijų technologijų kompetencijos plėtimą. Projektas integruotas į anglų kalbos, literatūros, geografijos, istorijos ir dailės pamokas. Projekto metu dalyviai turės galimybę apsilankyti skirtingose užsienio šalyse ir palyginti, kuo skirtingas ir panašus gyvenimas Rytų ir Vakarų Europoje. Tarpkultūrinis bendravimas yra puiki galimybė motyvuoti mokinius domėtis skirtingomis kultūromis bei aktyviai prisidėti prie tolimesnės Europos integracijos. Mokiniai mokysis kurti pristatymus, filmus, plakatus, organizuoti diskusijas, rinkti medžiagą projekto knygai, gimnazijos ir projekto tinklapiui. Mokytojai įgis naujų žinių bei naujos patirties. Ši partnerystė taip pat prisideda prie Lietuvos istorijos bei kultūros sklaidos.

Planuojama veikla, funkcijų pasiskirstymas: 

·         Vokiečiai atsakingi už projekto koordinavimą

·         Olandai atsakingi už projekto internetinio puslapio sukūrimą

·         Prancūzai atsakingi už projekto DVD bei pirmo vizito organizavimą

·         Lietuviai atsakingi už antro vizito organizavimą

·         Lenkai atsakingi už veiklų įvertinimo anketas bei kelionę į Ščeciną

·         Turkai atsakingi už trečią projekto vizito organizavimą

·         Italai atsakingi už projekto knygos išleidimą bei paskutinio, ketvirto, vizito organizavimą

·         Bulgarai atsakingi už ketvirčio atliktų darbų ataskaitą

   Projekto koordinatorės Karoliniškių gimnazijoje:

direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Sabūnienė

                                             anglų kalbos mokytoja Vilma Rameikaitė