|
|
|
|
Mokinių kūrybos popietė Pavasario pasijos
Nedrąsūs pirmokai ir jau išdidūs abiturientai, įsimylėję antrokai ir linksmuoliai trečiokai jų visų rankose tie balti popieriaus lapai: mintys, vizijos, spėjimai, svajos. Kritika ir savikritika, atvirumas ir nuoširdumas. Kėlėmės į tą tolimą šalį (kaip dainavo Magda), kur tarsi ant smėlio nes trapu, sopa, nes reikia išpažinti mūsų mokiniai, kaip ir H. Radauskas, rašo... save. Greta (4f) neria į sudėtingą gylį, ieško sąsajų tarp mūsų ir išėjusiųjų, Ugnė (4g) sprendžia saviironijos mįslę, Kęstutis (1d) šelmiškai pasakoja oranžinę persikistoriją taip visi imame gailėti Persikėlio. Saulius (3e) (taip įstringa jo baltas, elegantiškas megztinis) žavingai išnarplioja jaunuolio 5 minučių problemą, o Indrė (1a) apie savižudybę ir taip nebaisiai, logiškai, lyg instrukcijoje, turbūt tai ir sukelia pasidygėjimo šiuo reiškiniu įspūdį. Tiek atvertų, padovanotų intymių vienatvės akimirkų... O kai Karalius Saulė prisipažįsta, kad šis jo sceninis vardas reiškia būsimo kūrybinio kelio piką, imi viskuo tikėti, visus mylėti ir tiesiog džiaugtis pavasariu mokykloje, kur vis dar skaito ir kuria jauni žmonės. Ačiū, vaikai. Mokyt. A. Balčiūnienė, 2012-05-08
|
|
|