Istorija

 

             Administracija

 

             Mokytojai

 

      Mokiniams ir tėvams

 

             Savivalda

 

    Mūsų geriausieji

 

  Jie mokėsi mūsų mokykloje

 

  Labdaros ir paramos fondas

 

             Renginiai / parodos

 

 

             Programos

 

             Statistika

 

             E. dienynas

 

 

 

              Kišenaitė

 

              Biblioteka     
               Pasijuokime
 

              Nuorodos

 

              Kontaktai

 

              Apie mus rašo

 

  Kaip mus rasti

 

 

 

 

 

 

 

 

Dauguma Jaunųjų filologų konkurso dalyvių nesirengia tapti literatūros mokytojais, kritikais ar apskritai dalyvauti literatūros procese, o rašo norėdami ugdyti gebėjimą mąstyti, suvokti pasaulį ir save. Pasak buvusios konkurso laureatės rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės, „talentas yra toks paslaptingas dalykas, kuriam skleistis mokytojas negali pakenkti, bet padėti privalo“. Išugdę konkurso laureatus mokytojai sako, kad skatindami gabius moksleivius jie patiria didelį džiaugsmą, o kūrybingi mokiniai ir mokytoją pastūmėja į priekį.

Iš LRT laidos „Ryto allegro“

Sveikiname

mūsų gimnazijos abiturientą Povilą Šarmavičių – 41-ojo Lietuvos jaunųjų filologų konkurso laureatą, konkursui pateikusį savo romaną ,,Nevykėlio pusryčiai“,– ir jo mokytoją Sigitą Kontrimienę.

 

Povilo Šarmavičiaus romano „Nevykėlio pusryčiai“ recenzija

Povilas žavi savo individualistine laikysena, kryptingumu. Kūrybos procesą jis aiškina kaip savotišką atradimą: vaizduotėje knibždančius žodžius ir vaizdų kombinacijas intuityviai rinkdamas, derindamas ir grupuodamas sukuria naujas. Jokių įprastinių schemų, įprasto vaizdų ir žodžių derinimo. Veikėjo Zigfrido Deziderijaus sąmonė vaizduojama kaip upė: visokie spontaniški įspūdžiai, prisiminimai, sugestyvios mintys, vaizdiniai ekspresyviai ir dinamiškai teka, keistai pinasi, išorinis destruktyvus pasaulis rodomas tik per personažų išgyvenimus, iškylančias asociacijas. Vidinių būsenų tėkmė, spontaniškai prasimušanti, gulasi į vieno žmogaus būties disonansus, gyvenimo istoriją, kuri plėtojama šokinėjančiu ritmu, maišant laikus, pagal modernaus romano koncepciją, paklūsta šizofreniškos Zigfrido sąmonės pulsavimams.

 Be abejo, toks modernus pasakojimas reikalauja ir vaizdo tapybiškumo, stipriai emociškai veikiančio skaitytoją, ir sudėtingų sintaksinių konstrukcijų, ilgų, rafinuotų, įmantrių frazių. Povilo tekstas prisodrintas simboliškai sureikšmintų siurrealistinių detalių, vaizdų, įspūdžių. Medžiaga, kurią galima būtų panaudoti keliuose romanuose, pateikta viename, tikrai vertame pirmosios knygos vardo.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Sigita Kontrimienė

 

    Administratorius

                                                                            © VKG