Gimnazijos bendruomenės diktantas 2009

Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę.

Mikalojus Daukša

Šventės akimirkos   1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13

   Kovo  4  dieną Karoliniškių gimnazijos bendruomenė susirinko rašyti diktantą, kurio įkvėpėja – mokytoja Egidija Mažeikienė. Rašė net 121  mokinys ir 9 mokytojai.

Kovo 11-osios išvakarėse koncerte, skirtame Nepriklausomybės dienai paminėti, buvo pagerbti ir apdovanoti raštingiausieji.

Raštingiausio gimnazijos moksleivio titulą pelnė  4-os klasės mokinė Aušra Rakauskaitė, o raštingiausio mokytojo –  direktoriaus pavaduotoja Rasa Sabūnienė.

Raštingiausia pirmoke tapo Ugnė Pečiulytė, antroke – Vaida Kalinkaitė, trečioke –  Urtė Builytė.

Sveikiname raštingiausiuosius ir tikimės, kad šis renginys taps tradiciniu ir kasmet Kovo 11-osios proga bus pagerbti tie, kurie „išlaikydami ir vartodami kalbą“ didina gimnazijos narių, o drauge ir tautos „bendrumą, santaiką ir brolišką meilę“.

Raštingiausia mokinė apie diktantą

„Dar pernai, sužinojusi, kad jau trečiąkart rengiamas Nacionalinis diktantas, kurio metu bus renkamas raštingiausias Lietuvos žmogus, norėjau pasitikrinti savo žinias ir išbandyti jėgas tarp visų Lietuvos piliečių, tačiau tuokart moksleiviams dar nebuvo leidžiama dalyvauti. Šiais metais galėjo dalyvauti ir moksleiviai, tačiau man tiesiog pritrūko laiko ir ryžto – esu dvyliktokė. Sužinojusi, kad mūsų gimnazijoje organizuojamas panašus renginys, labai apsidžiaugiau ir nutariau dalyvauti. Iš tikrųjų labai nustebau, kai mokytoja A. Balčiūnienė pasakė, kad būtent aš tapau raštingiausia gimnazijos mokine. Manau, kad mūsų gimnazijoje tokį titulą galėjo pelnyti daug mokinių. Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad galėjau susirungti su visais mokiniais bei mokytojais.“ (Aušra Rakauskaitė)

Mokytojai apie diktantą

„Ačiū lietuvių kalbos mokytojams už šį renginį. Po daugelio metų vėl pajutau virpulį širdyje. Mano žinias tikrins ir vertins! Tai bent!

Sunku buvo susikaupti ir paklusti mokytojos balsui. Keista mintis nusmelkė – aš ir vėl kaip mokinys gaudžiau kiekvieną mokytojos žodį. Šaunu!.. Eisiu dar kartą ir dar...“ (matematikos mokytoja Irena Najulienė)

„Eiti į spektaklį, koncertą – įprasta, o diktantas – tiesiog atrakcija, kažkas nauja, todėl įdomu. Diktantą ėjau rašyti, norėdama išbandyti savo raštingumą. Neįprastas jausmas užplūsta, kai greta savęs matai rašantį tavo mokinį. Būtų malonu, kad kitais metais diktantą rašytų daugiau mokytojų“. (matematikos mokytoja Ramunė Balčiūnaitė)

„Smagu, kad yra gimnazijoje žmonių, kurie imasi iniciatyvos organizuoti tokį renginį. Ačiū kolegoms, kurie paskatino mane jame dalyvauti. Ir iš tikrųjų nei kiek nesigailiu. Tai buvo trumpa proga pabūti mokiniu. Nors jaudulys ir vidinė baimė buvo labai didelė, bet vis tiek išdrįsau. Nesitikėjau būti pirmas, bet ir nemaniau būti paskutinis. Kita vertus, buvo tiesiog įdomu dalyvauti. Tai buvo prasmingai praleistas laikas ir iki šiol vis nagrinėju savo klaidas ir bandau aiškintis, kodėl rašoma vienaip ar kitaip. Sėdėdamas aktų salėje pasijutau lyg esu egzamine. Ir tie žvilgsniai iš šono dar labiau gąsdino. Net buvo minčių atsistoti ir išeiti. Tačiau mokytojų ir mokinių šypsenos neleido išeiti. Džiaugiuosi, kad neišėjau, parašiau ir pamačiau, kur man dar reikia tobulėti. Tad ačiū organizatoriams. Ačiū visiems lietuvių kalbos mokytojams už operatyvų darbą ir greitą rezultatų paskelbimą.  Tikiuosi toks renginys taps tradicija“. (mokytojas Dariuš Kozlovskij)

„Lietuvių kalbos mokytojai Egidijai Mažeikienei pasiūlius, užsidegiau ir aš jos idėja parašyti mūsų – Karoliniškių gimnazijos – diktantą. Tegul tai ne nacionalinis, vienijantis tautą renginys, bet tokiu būdu vienyti mažytę bendruomenę ne mažiau kilnu. Patikėkit, kai pamačiau gužančius į salę mūsų Mokinius ir Mokytojus, atslūgo iki tol kirbėjęs nerimas: o jei mokiniams įkyrėjo visokie rašto darbai... O jei mokytojai įpratę tik mokyti, bet ne tikrintis savo gebėjimus...O jei nesusidomėjo... Kai pati atsisėdau į mokyklinį suolą šalia ketvirtokės Karolinos, išgirdau raiškų diktuojančios mokytojos Rytos Šalčiuvienės balsą, pamačiau susikaupusias ir palinkstančias prie popieriaus lapo daugiau kaip šimtą galvelių, toks pasididžiavimas apėmė! Ačiū, garbieji lituanistai, kad Jūs ėmėtės šio darbo, kad savo laisvalaikį aukojote taisymui, korektiškam vertinimui.

Šį J. Nekrošiaus eilėraštį siunčiu drąsiausiems mokytojams, bendruomenės diktanto metu nepabūgusiems būti lygiems su mokiniais:

Gyvenimas – tai pagrindinis sakinys,

O visa kita – žmogų tik paaiškina.

Daiktavardžių esmė ir būdvardžių spalva,

Širdies – veiksmažodžio ritmingas pulsas.

Skaičius rašau, bet įvardžius matau:

Tave, brangioji, jus, mielieji mano!

Koks sakinys be prieveiksmių darnos,

Be būdinių ir be dalyvių ginčo?

Aš nagrinėju sakinį,

Kurio neperrašysiu niekada iš naujo.

Kai kur nevykę šalutiniai sakiniai

Ir pusdalyvių grupės nebūdingos.

Į sakinį – gyvenimą žiūriu:

Kiek čia netaisyklingai sukirčiuotų žodžių!

Ir priegaidės ne tos, ne tos, ne tos!

Bet kas pateisins – buvo aplinkybės?!

O sakiny – gyvenime,

Dabar aš vis mažiau klaidų jau padarysiu,

Vartosiu skliaustelius ir kabutes,

Ir dvitaškius ir brūkšnius – išradingai,

Tik ištiktuko vengsiu visada,

Kad sakinio -– gyvenimo gale

Ramiai padėčiau reikalingą tašką“. (direktoriaus pavaduotoja Rasa Sabūnienė)

Pastaba. Diktanto tekstą rasite čia.