Vilnius – mano miestas

Jeigu bokštai baltieji palinktų

su manim pakalbėti šią naktį...

J. Vaičiūnaitė

 Vilnius – debesų miestas. „Dangus virš jo – iš tikrųjų nuolatinė debesų teatro scena, deranti su miesto baroko architektūra“, – tokiais žodžiais kultūros renginį „Vilnius – mano miestas“ pradėjo jo sumanytoja ir rengėja mokytoja Aida Balčiūnienė. Į žemišką Karoliniškių gimnazijos sceną ji pakvietė Vilniaus mokyklų mokinius, kurie skambia daina, eilėmis, savo kūryba ar poetinėmis kompozicijomis pagerbė mūsų miestą – 2009 m. Europos kultūros sostinę.

Mokinių pasirodymus vertino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto bakalaurai Karolina ir Dainius.

Pradžioje Vilnių pašlovino Karoliniškių gimnazijos choras ir Silvestro Polinausko patetiškai perskaitytos Maironio eilės.

Džiugu, kad renginyje dalyvavo ne tik lietuviškų mokyklų mokiniai, bet ir svečiai iš Jono Pauliaus II gimnazijos bei              Šventės akimirkos            Pranciškaus Skorinos mokyklos. Pasirodė visi, kurie Vilniaus     1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11    paslaptį jaučia, turi savyje ir nori atskleisti kitiems.

Pirmąją vietą komisija skyrė svečiams – Jono Pauliaus II gimnazijos mokiniams. Antrąją – Karoliniškių gimnazijos mokiniams Mildai Bernotaitei, Giedrei Povilaitytei ir Silvestrui Polinauskui už poetinę kompoziciją „Barbora ir Žygimantas Augustas“. Trečioji atiteko Žemynos gimnazijos mokiniams už kompoziciją „Geras blogas Vilnius“. Pagyrimo verti visi dalyvavusieji, ypač Edvinas Širvys, Dominykas Brekys ir Ignas Žurauskas.

Tą popietę Vilnius iš tiesų visiems susirinkusiems tapo artimesnis, tarsi regimas iš aukštai, iškilesnis. Norėjosi pritarti Romo Lileikio žodžiams: „Turiu ką prisiminti. Negaliu be jo būti.“ Nes ten, kur Vilnius, prasideda Lietuva, o mes – jo dalyviai. Šiandien ir visados.

Mokyt. E. Mažeikienė