Naujienos

 

             Istorija

 

             Administracija

 

             Mokytojai

 

      Mokiniams ir tėvams

 

             Savivalda

 

    Mūsų geriausieji

 

  Jie mokėsi mūsų mokykloje

 

  Labdaros ir paramos fondas

 

             Renginiai / parodos

 

 

             Programos

 

             Statistika

 

             E. dienynas

 

 

 

              Kišenaitė

 

              Biblioteka     
               Pasijuokime
 

              Nuorodos

 

              Kontaktai

 

              Apie mus rašo

 

  Kaip mus rasti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kai žmogus verkia – jis save apverkia,

kai juokiasi – iš savęs juokiasi,

kai mąsto – apie save mąsto.

J. Miltinis

2010-04-07 mūsų Aktų salėje antrokai „žaidė teatrą“. Rimtas tai žaidimas. Nuo klasikos iki modernumo. Nuo žinomų autorių kūrinių iki nepažįstamų. Skirta Teatro dienai pažymėti.

Teatras yra kultūros dalis. Galima susitelkti į tekstą kaip į meninę atskirybę. Bet kartu norisi jausti ir matyti, kaip perskaitytas ir išanalizuotas kūrinys atsiveria (ar yra atveriamas) tai didžiajai visumai, kurią vadiname gyvenimu. Todėl antrokams reikėjo ypač gerai motyvuoti kiekvieną savo personažo poelgį ir žodį, apgalvoti idėją, scenografiją, pasirūpinti muzika, apšvietimu. Žodžiu, ir režisieriai, ir dailininkai, ir aktoriai. Viename.

Kokio žiūrovo pageidavo šio teatro festivalio sumanytojai? Išprususio ir mąstančio. Lakios vaizduotės. Palankiai nusiteikusio. Mes tokie ir buvome. Žėrintis sąmoju K. Binkio „Tamošius bekepuris“ (2b kl.) atidarė festivalį. 1927 m. ši satyrinė poema dalimis buvo spausdinama laikraštyje „Mūsų rytojus“. Tiražas pakilo iki 100 000. Ar paliko inscenizuotas ir įdainuotas kūrinys įspūdį šiuolaikinei auditorijai? Be abejo. Šmaikštu, muzikalu, personažai žavūs, tautiški. Ir inscenizacija – kaip pažindinasi jauni žmonės šiandien. Šaržas. Kai publika juokiasi, anot J. Miltinio...

Ištrauką iš K. Binkio „Atžalyno“ pasirinkę antrokai (2h kl.) scenoje vertėsi paprastai. Paprastas ir pats kūrinys. K. Binkio buvo paklausta, kokias idėjas jis siekė iškelti „Atžalyne“. „Visų pirma norėjau parodyti, kad gero žmogaus negali pakeisti jokios gyvenimo aplinkybės“, – toks buvo atsakymas. Juk paprasta. 2h sugebėjo paklausti mūsų, žiūrovų, kuris gi prisiimtų kaltę šiandien. O štai atsakyti ne taip paprasta, tiesa?

Humoru, gera nuotaika bufonada tryško 2g spektakliukas „Grybų karas“ (Just. Marcinkevičius). Apmąstyta kiekviena detalė, kostiumai, personažai individualizuoti. Klaikiai erotiškos pušys, senas lepšis supuvusiu kotu (ir iš ko juokėmės?), militaristas baravykas... Žaisminga. Beveik profesionalu.

2f įsidrąsino suvaidinti V. Šekspyro „Karaliaus Lyro“ ištraukas. Čia pat veiksmą kuriantis Šekspyras (tikrai išradinga). Daug mintinai išmokto teksto (o aš savo mokinių nepriverčiu). Pastangų. Paskutinė scena įtikino. Kordelija atrodė mirusi. Lyras, senas kvailys, labai sielvartavo. Taip, tai įvyko. 2f vaidino Šekspyrą. Garsiausi pasaulio aktoriai dar tik svajoja apie tai.

Ką jau čia Žemaitė! Iki skausmo žinoma „Marčios“ pradžia. Visgi aktoriai (2c kl.) praėję atranką. Vaidino puikiai. Ach, kokia Vingienė! Kaip publiką džiugino Jonelio „taigi taigi kaipgis“! Juoko banga nuošė ir po senio Vingio replikos „Mauči! Kaip matai, gauni į snukį!“ Patiko mat. Viskas kaip gyvenime. Atpažinome situaciją.

2d padžiazavo J. Grušo kūriniu „Meilė, džiazas ir velnias“. Scenelės parinktos puikiai, jaunimas įtikinamai atrodė (O, Andriau!) ir vaidino. Buvo įdomu, sukėlė apmąstymų ir norą darkart perskaityti. Ačiū.

K. Ostrausko „Jūratei ir Kastyčiui“ (2e kl.) vos truputį pritrūko ryškumo. Puikiai sugalvota jūra, nuostabaus grožio Jūratė. Apsigandęs ir įsižeidęs Maironis... Na, o Kastytis – per daug sušiuolaikintas personažas. Nieko nenori – net mergų! – nieko neskaitė... Ak, iš ko gi juokiamės vėlgi?

2a klasei jaučiu sentimentų. Todėl „Arbūzų cukruje“ (Richard Brautingan) nekantriai laukiau. Paskui irgi kažko laukiau. Ko čia jau sulauksi iš absurdo autoriaus ir klasės, jį įvaldžiusios. Ach, kaip sąlygiška. Bet įdomu.

Aštuonios klasės. Aštuoni pasirodymai. Tai teatras? Ar žaidimas? Ar viename? Šiaip ar taip, bet mums, žiūrovams, laikas neprailgo. Šaunuoliai, antrokai! Vivat academia! Vivant professores!

Mokyt. Sigita Kontrimienė 

 

Sustabdytos festivalio akimirkos 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17

 

Mokinių mintys apie teatro festivalį

„Manau, kad tokie renginiai yra labai smagūs. Galima pažiūrėti, ką sugebam padaryti ir mes, ir kitos klasės. Taip pat ir pačiai labai smagu vaidinti. Aš už tokius renginius: kuo daugiau, tuo smagaiu.“ (Gintarė)

„Bet kokia veikla, kuri leidžia mums, mokiniams, įvairiapusiškai atsiskleisti yra puiki. Tokių renginių, kaip šis, metu mes visi galime atrasti kažką nauja tiek savyje, tiek kituose. Ačiū organizatoriams. Tikiuosi, kad tokių renginių bus dar daugiau.“ (Milda)

„SUPER! 10 balų! Prašau duoti mums daugiau erdvės reikštis, daugiau tokių renginių, kur galėtų pasirodyti jaunieji poetai, muzikantai, aktoriai, režisieriai, šokėjai... Buvo puiku. Ne tik gera žiūrėti, klausyti, bet ir jausti jaunų žmonių užsidegimą veikti, kurti ir atsiskleisti. Ačiū!“ (Monika)

„Renginys buvo netradicinis. Patiko tai, kad visi vaidino. Vieni geriau, kiti – prasčiau, bet buvo įdomu stebėti visus pasirodymus. Mane ypač žavėjo mokinių noras vaidinti.“

„Panem and Circenses! Apsieisim be duonos, bet panašių žaidimų reikia kuo daugiau.“ (Jurga)

„Būtinas renginys, nes mokiniai atsiskleidžia ne tik kaip paprasti žinių prikimšti vaikai. Bendravimas, klasės susivienijimas, poilsis nuo mokslų taip pat. Puikus šou!“ (Kamilė)

 

 

    Administratorius

                                                                            © VKG